Europos konstitucionalizmas: būklė ir perspektyvos
Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetas, bendradarbiaudamas su Tarptautiniu demokratijos ir paramos rinkimams institutu (ang. International Idea) ir Europos humanitariniu universitetu, š.m. lapkričio 25 d. organizuoja tarptautinę konferenciją „Europos konstitucionalizmas: būklė ir perspektyvos“.
Registracija į konferenciją (privaloma)
Webinar ID: 862 4242 3425 Passcode: 042864
Konferencija vyks hibridiniu būdu: VDU Mažojoje salėje (Daukanto g. 28, Kaunas) ir online.
Konferencijos kalbos: anglų ir lietuvių (su sinchroniniu vertimu).
Konferencijos globėjas – Advokatų kontora AMLEX.
Konferenciją iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.
Plačiau apie konferenciją:
Konferencija „Europos konstitucionalizmas: būklė ir perspektyvos“ skirta paminėti 1922 m. Lietuvos valstybės Konstitucijos 100-metį, 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30-metį ir šiuolaikinės Lietuvos teisės mokyklos (Vytauto Didžiojo universiteto ir jo Teisės fakulteto, kuris buvo įsteigtas 1922 m.) 100-metį.
Per pastaruosius tris dešimtmečius Europos šalys nuėjo ilgą ir sudėtingą konstitucionalizmo kelią: ieškojo ir kūrė savo konstitucinę tapatybę, stiprino konstitucines vertybes ir konstitucinės demokratijos institucijas, formavo santykius su kitomis valstybėmis, supranacionalinėmis organizacijomis, susidūrė su konstitucinėmis krizėmis ir kitais iššūkiais bei ieškojo tinkamų priemonių jiems įveikti. Šiame kontekste svarbus tapo ne tik stabilumas, bet ir gebėjimas keistis bei prisitaikyti prie naujų aplinkybių.
Konstitucionalizmas nėra statiškas reiškinys – jis nuolat vystosi, ypač kai susiduriama su krizėmis ar kitais iššūkiais. Pastaraisiais metais valstybės Europoje ir visame pasaulyje susidūrė su įvairiais politiniais, socialiniais, ekonominiais ir teisiniais sunkumais. COVID-19 pandemija, terorizmas, migracija, populizmas, hibridinis karas, autoritarizmas ir kiti iššūkiai neabejotinai kėlė konstitucinius klausimus bei skatino permąstyti ankstesnes idėjas, aiškinimo metodus, teisės doktrinas ir teisinius argumentus dėl konstitucinės santvarkos Europoje ir pasaulyje.
Kaip dabartiniai iššūkiai formavo konstitucionalizmo sampratą Europoje ir pasaulyje? Kokie yra šiuolaikinio konstitucionalizmo bruožai? Kaip minėti iššūkiai paveikė konstitucinių teismų (ar lygiaverčių institucijų) ir supranacionalinių teismų jurisprudenciją? Kaip konstitucinių teismų (ar lygiaverčių institucijų) pateikti atsakymai atitiko supranacionalinį konstitucionalizmą? Su kokiomis grėsmėmis susidūrė konstitucionalizmas? Kaip konstitucionalizmas vystėsi su ketvirtuoju pasaulinio konstitucionalizmo raidos etapu siejamose šalyse, t. y. Vidurio ir Rytų Europos šalyse? Ar šios šalys ėjo panašiomis ar skirtingomis kryptimis? Kaip galime užkirsti kelią nuosmukiams konstitucionalizmo kelyje ir užtikrinti jo nuolatinį progresą? Ar galime teigti, jog liudijame naują pasaulinio konstitucionalizmo etapą? Kokias konstitucionalizmo ateities perspektyvas matome Europoje ir pasaulyje?
Konferencijos dalyviai turės galimybę ieškoti atsakymų į šiuos ir kitus klausimus, įvertinti Europos konstitucionalizmo būklę, identifikuoti pasiekimus ir išmoktas pamokas, taip pat atkreipti dėmesį į kylančias konstitucionalizmo problemas ir ateities prioritetus.
Konferencija diskusijai pakvies žymiausius mokslininkus ir praktikus iš viso pasaulio, įskaitant Airiją, Austriją, Armėniją, Didžiąją Britaniją, Estiją, Italiją, Latviją, Lietuvą, Moldovą, Sakartvelą, Lenkiją, Ukrainą, Vengriją, Švediją ir Taivaną. Tad konferencija suteiks visapusišką galimybę įvertinti Europos ir pasaulio konstitucionalizmo būklę bei pasidalinti bendra vizija dėl konstitucionalizmo ateities.
Konferenciją „Europos konstitucionalizmas: būklė ir perspektyvos“ sudarys trys sesijos.
1 sesija: Šiuolaikiniai iššūkiai konstitucionalizmui
Šioje sesijoje konferencijos dalyviai turės galimybę įvertinti konstitucionalizmą žvelgdami per skirtingų Europos ir pasaulio šalių perspektyvas. Sesijos tikslas – įvertinti konkrečius iššūkius (įskaitant populizmą, autoritarizmą, piktnaudžiavimą konstitucinėmis priemonėmis, karą, terorizmą, migraciją, COVID-19 pandemiją), su kuriais pastaruoju metu susiduria Europos ir pasaulio šalys, ir atsaką į juos. Konferencijos dalyviai svarstys, kaip apsaugoti konstitucionalizmą šiuolaikinių iššūkių kontekste. Kaip dabartiniai iššūkiai formavo konstitucionalizmo sampratą Europoje ir pasaulyje? Kaip šie iššūkiai paveikė teisės aiškinimo metodus, teisės doktrinas ir teisinius argumentus dėl konstitucinės santvarkos Europoje ir pasaulyje? Kokį poveikį šie iššūkiai turėjo konstitucinei kontrolei? Ar su šiais iššūkiais gali būti siejamos naujos galimybės plėtoti konstitucionalizmo sampratą?
2 sesija: Demokratinės konstitucinės santvarkos atkūrimo iššūkiai
Istoriniame kontekste matėme galimybes atkurti demokratinę konstitucinę santvarką. Kai kurios valstybės šiomis galimybėmis pasinaudojo sėkmingai. Kitoms valstybės, deja, demokratija, teisės viršenybe, žmogaus teisių ir laisvių apsauga paremto konstitucionalizmo erozijos sustabdyti nepavyksta. Šioje konferencijos sesijoje siekiama apžvelgti galimybes ir teisines priemones, skirtas kovoti su konstitucionalizmo erozija ir stiprinti atsparumą jai. Kaip atkurti demokratinę konstitucinę santvarką valstybėje? Su kokiais pagrindiniais iššūkiais ir grėsmėmis susiduriama šiame kelyje? Kaip galima paskatinti modernaus konstitucionalizmo atstatymą? Kokiomis priemonėmis galima stiprinti atsparumą konstitucionalizmo nuosmukiams ir užtikrinti jo nuolatinį progresą? Diskutuojant šiais ir kitais klausimais, ypatingas dėmesys bus skirtas Lenkijos, Vengrijos, Armėnijos, Baltarusijos, Sakartvelo, Moldovos ir Ukrainos patirtims.
3 sesija: Konstitucionalizmo ateities perspektyvos
Baigiamosios sesijos tikslas – apibendrinti pagrindines ankstesnėse sesijose aptartas idėjas ir pateikti įžvalgas dėl konstitucionalizmo ateities Europoje ir pasaulyje. Kur veda konstitucionalizmo kelias: konstitucionalizmo erozijos ar, priešingai, pažangos link? Kokie yra pagrindiniai konstitucionalizmo ateities iššūkiai? Kaip šie iššūkiai paveiks konstitucionalizmą ir mūsų įsipareigojimus demokratijai, žmogaus teisėms ir teisinei valstybei? Kaip turėtume reaguoti į šiuos ateities iššūkius? Kokias (teisines) priemones, skirtas jiems įveikti, turime ar turėtume sukurti? Kokios yra dabartinio konstitucionalizmo stipriosios ir silpnosios pusės? Ar turėtume kalbėti apie naujus konstitucionalizmo bruožus? Ar galime teigti, kad liudijame naują konstitucionalizmo istorinę epochą?