VDU Teisės fakultete Konstitucijos dieną paminėtas XX-asis Civilinio kodekso jubiliejus!
2021 m. spalio 25 d., Konstitucijos dieną, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetas šventiškai paminėjo XX-ąjį Civilinio kodekso jubiliejų. Praktinėje – mokslinėje konferencijoje „Aukščiausia – tobula teisė Civilinio kodekso normose“ pranešėjai ir konferencijos dalyviai prisilietė prie pirmojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ištakų.
Prof. Valentinas Mikelėnas, CK rengimo darbo grupės vadovas VU Teisės fakulteto profesorius, prisimindamas Civilinio kodekso rengimo istoriją, įvertino tarpukario Lietuvos VDU Teisės fakulteto reikšmę, ir prisiminė jame dirbusius profesorius Petrą Leoną, Vladą Mačį, Kazį Šalkauskį, Joną Žeruolį ir kitus. Profesorius aptardamas Civilinio kodekso ir Konstitucijos koegzistenciją atkreipė dėmesį, kad Civilinė teisė yra senesnė nei Konstitucinė teisė, nes Romėnų teisė formavosi būtent kaip Civilinė teisė (ius civile). V. Mikelėnas kaip šių laikų probleminę sritį Privatinėje teisėje iškėlė aktyviai plintančią konstitucionalizaciją, kaip tam tikrą konstitucinės teisės maniją. Profesorius pastebėjo, kad Civiliniame kodekse įtvirtinant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus buvo siekiama, kad teismas atsitrauktų nuo mechaniško, formalaus teisės taikymo, o aiškinant sąžiningumo principą atskleistų jo turinį, nurodytų, kodėl jis reikalauja ginti vienos šalies interesus.
Gintautas Bartkus, CK rengimo darbo grupės narys, daug prisidėjęs prie antrosios CK knygos rengimo darbų, atskleidė ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkius Konstitucijos taikymui, užsakomųjų paslaugų ekonomikos, naujų partnerysčių , nuotolinių darbuotojų – žmonių debesijos ir kitus reiškinius. G. Bartkus kalbėdamas apie Civilinio kodekso ateitį ir galimus jo pakeitimus, pasiūlė neskubėti ir viską gerai apmąstyti, nes kodeksas buvo rengiamas siekiant jo stabilumo.
Prof. Vytautas Mizaras, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas, pristatė konstitucinio teisės į žalos atlyginimą principo taikymo Konstitucinio Teismo praktikoje aktualijas ir jo keliamus reikalavimus. Profesorius aptarė šiuo metu svarbius klausimus, susijusius su įstatymų leidžiamosios valdžios imunitetu nuo ieškinių dėl žalos atlyginimo.
Prof. Gediminas Sagatys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, pristatė Europos žmogaus teisių konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio, skirto nuosavybės apsaugai, įtaką Lietuvos privatinei teisei. Pažymėjo, kad šiuo požiūriu svarbiausia pamoka, kurią Lietuvos teisinė sistema baigia išmokti, atrodo paprasta: atsakomybė dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų tenka valstybei, privatus asmuo dėl neteisėtų valstybės institucijų aktų neturėtų patirti nuostolių, nebent konkrečiu atveju būtų nustatyta, kad jis žinojo arba turėjo žinoti, jog valstybės institucija ar pareigūnas veikia neteisėtai.
Vygantas Malinauskas, Vytauto Didžiojo universiteto lektorius, pristatydamas pranešimą „Tobulos teisės link: civilinės teisės principai bendrojo gėrio perspektyvoje“ akcentavo teisės aiškumo, vienareikšmiškumo, prognozuojamumo ir vidinės priežasties jos laikytis sąlygas.
Marijus Šalčius, Vytauto Didžiojo universiteto lektorius, Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, aptarė civilinės atsakomybės taikymo ribotumą valstybei įvykdžius konstitucinę pareigą atlyginti baudžiamajame procese padarytą žalą ir naujausias įstatymų pataisas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį.
Vienas iš konferencijos organizatorių Mindaugas Šimonis, VDU Teisės fakulteto partnerystės docentas, advokatas, konferencijoje pristatė tarpukario Lietuvoje 1918-1940 metais rengto Civilinio kodekso aplinkybes ir priežastis, nulėmusias, kad kodeksas nebuvo baigtas rengti. Buvo pristatyti 1990-2000 metų įvykiai rengiant pirmąjį nepriklausomos Lietuvos istorijoje priimtą Civilinį kodeksą, kodekso projekto rengimo darbo grupių veikla, jo svarstymo, pateikimo ir priėmimo Lietuvos Respublikos Seime aplinkybės. Apibendrindamas atliktą tyrimą M. Šimonis pažymėjo Civilinio kodekso rengimo darbo grupės narių, ir ypatingai darbo grupės vadovo profesoriaus Valentino Mikelėno ir buvusio teisingumo ministro Gintauto Bartkaus išskirtinę reikšmę ir istorinį vaidmenį, kad Lietuva pirmą kartą savo istorijoje turi materialiai kodifikuotą civilinę teisę, modernų ir lankstų Civilinį kodeksą.
VDU prorektorė Julija Kiršienė pažymėjo, kad konferencija yra reikšminga ir turininga minint Civilinio kodekso įsigaliojimo jubiliejų. J. Kiršienė, dėkodama pirmojo Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso rengėjams, akcentavo šio kodekso, kaip žmonėms draugiško įstatymo išskirtinumą.
VDU Teisės fakulteto dekanas profesorius Dainius Žalimas sveikindamas konferencijos dalyvius pažymėjo, kad Civilinio kodekso rengėjai, kaip ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengėjai žvelgė toli į priekį ir tai sieja šiuos svarbius valstybei dokumentus. Dekanas atkreipė dėmesį, kad žmogaus teisių srityje Civilinio kodekso nuostatos jo priėmimo metu buvo neįtikėtinai pažangios ir rengėjai žvelgė daug toliau nei politikai. Civilinis kodeksas tai savotiška konstitucija, ypač kalbant apie kasdienį gyvenimą, – teigė buvęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas.
Konferencijos metu VDU rektorius prof. Juozas Augutis įteikė padėkas CK rengimo darbo grupės vadovui prof. Valentinui Mikelėnui, grupės nariams Gintautui Bartkui ir Algirdui Taminskui už Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso parengimą bei Lietuvos civilinės teisės materialinį kodifikavimą ir vystymą.
#Mikelėnokodeksas
