Teisės fakulteto docentas dr. Marijus Šalčius prisideda prie civilinio turto konfiskavimo tobulinimo: nuo nacionalinių instrumentų tobulinimo iki ES direktyvos įgyvendinimo
Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto bendruomenė ir toliau aktyviai dalyvauja teisėkūros procesuose. Vidaus reikalų ministro įsakymu VDU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros docentas ir Kauno apygardos teismo teisėjas dr. Marijus Šalčius paskirtas į darbo grupę, kuriai patikėta parengti Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo pakeitimo projektą.
Darbo grupės tikslas – tobulinti su civilinio turto konfiskavimu susijusį teisinį reguliavimą ir parengti įstatymo pakeitimus, įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatytas priemones. Į tarpinstitucinę darbo grupę įtraukti Vidaus reikalų ministerijos, Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Lietuvos kriminalinės policijos biuro bei akademinės bendruomenės atstovai.
Darbo grupė visų pirma siekia sistemiškai išanalizuoti civilinio turto konfiskavimo proceso pradėjimo pagrindus, jų pagrįstumą bei poreikį juos koreguoti. Taip pat ypatingas dėmesys bus skiriamas nesąžiningų konfiskuotino turto įgijėjų turto tyrimui, tarptautinio bendradarbiavimo galimybių tokio pobūdžio procesuose paieškai bei analizuojamas poreikis ir galimybės įtvirtinti taikų ginčų sprendimo būdą civilinio turto konfiskavimo procese.
Darbo grupėje taip pat bus analizuojamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2024/1260 dėl turto susigrąžinimo ir konfiskavimo nuostatų ir civilinio turto konfiskavimo santykis.
VDU docento dr. Marijaus Šalčiaus dalyvavimas šioje darbo grupėje atspindi universiteto akademinės bendruomenės įsitraukimą į valstybės teisėkūros procesus.
„Deja bet civilinio turto konfiskavimo institutas per beveik šešerius jo egzistavimo metus taip ir nepasiekė rezultatų, kurių buvo tikimasi jį kuriant. Jeigu norime mažinti nusikaltimų ekonominį patrauklumą, civilinio turto konfiskavimo instituto pakeitimai yra akivaizdžiai būtini. Džiugu, kad į tokio pobūdžio teisėkūros procesus yra įtraukiami ne tik praktikai bet ir akademinės bendruomenės atstovai. Tokiu būdu leidžiama pasiekti optimalų balansą tarp valstybės siekio kovoti su nusikalstamumu ir fundamentalių žmogaus teisių apsaugos“.
Darbo grupė galutinį įstatymo pakeitimo projektą Vidaus reikalų ministrui turi pateikti iki 2026 m. birželio 30 d. Tikimasi, kad šie pakeitimai taps efektyviu įrankiu kovojant su korupcija ir stiprinant visuomenės pasitikėjimą teisine valstybe.
