Doc. dr. Ramunės Jakštienės podoktorantūros tyrimo VDU Teisės fakultete refleksija: baudžiamosios atsakomybės taikymo už partnerio persekiojimą iššūkiai ir kliūtys
Partnerio persekiojimas yra labai paplitusi kompleksinė smurto dėl lyties strategija, būdinga nutrūkus santykiams. Tai yra pavojinga smurto, galios ir kontrolės tąsa, kuriai būdinga eskalacija. Persekiojimas neigiamai veikia nukentėjusio asmens fizinę ir psichologinę sveikatą, gerovę, socalinį gyvenimą, kelia finansinių nuostolių. Technologinė pažanga įgalino naujas smurto formas, kurios didina neigiamą poveikį, pvz., persekiojimas elektroninėje erdvėje ar pasitelkiant įvairias technologijas: stebėjimas ir sekimas (tiek pasyvus buvimo vietos sekimas, tiek aktyvus šnipinėjimo programinės įrangos naudojimas), asmeninių paskyrų perėmimas ir tapatybės vagystė (netikri profiliai, privačios informacijos paskleidimas), persekiojimas telefonu, socialiniuose tinkluose (pakartotiniai nepageidaujami kontaktai, grasinimai, viešas gėdinimas), dalijimasis seksualinio pobūdžio turiniu be asmens sutikimo ir kt.
Baudžiamosios atsakomybės taikymas už partnerio persekiojimą yra komplikuotas, ypač veikų atpažinimas, kvalifikavimas, įrodinėjimas. Nukentėję asmenys dažnai nusivilia teisėsaugos darbu dėl nefizinio smurto minimizavimo, aukų kaltinimo ar netinkamo kvalifikavimo. Baudžiamojo proceso sėkmę (sprendimus pradėti baudžiamąjį procesą, apkaltinamuosius nuosprendžius, bausmės griežtumą) tiesiogiai veikia pareigūnų asmeninės nuostatos, stereotipai, patirties trūkumas.
Persekiojimo kriminalizavimas atskira Lietuvos Baudžiamojo kodekso norma (148-1 str.) yra palyginti nesenas. Baudžiamosios atskomybės taikymas pagal šią nuostatą iki šiol yra labai mažai tirtas kriminalinės justicijos diskurse.
Tyrėja Ramunė Jakštienė sėkmingai užbaigė dvejus metus VDU Teisės fakultete vykdytą podoktorantūros projektą „Reagavimo į intymaus partnerio persekiojimą baudžiamosios teisės priemonėmis tobulinimo galimybės”, kurį finansavo Lietuvos mokslo taryba.
Tyrimo duomenų rinkimas iš dalies vyko mokslinės stažuotės Salonikų Aristotelio universitete metu. Susitikimai su Graikijos tyrėjais, teisėsaugos pareigūnais, NVO atstovais padėjo susipažinti su baužiamojo persekiojimo praktika, užmegzti akademinius ryšius, suplanuoti būsimas bendras projektines veiklas. Graikijoje persekiojimas yra palyginti nauja tema moksliniame diskurse, nors visuomenę sukrėtė ne vienas rezonansinis nusikaltimas.
Podoktorantūros tyrimo rezultatai rodo, kad apsaugos nuo persekiojimo teisinis reguliavimas Lietuvoje turi trūkumų, kuriuos dar labiau sustiprina ydingas jo taikymas. Iš esmės teisėsauga atpažįsta persekiojimą, tačiau trūksta specialiųjų žinių tiek apie patį persekiojimo fenomeną, tiek apie teisinių priemonių taikymą. Tai lemia pasyvumą, vengimą taikyti 148-1 str. ar netinkamą persekiojimo kvalifikavimą. Baužiamųjų bylų skaičius pagal naują persekiojimo normą yra neproporcingai mažas. Dauguma atvejų baudžiamasis procesas yra nutraukiamas ikiteisminio tyrimo stadijoje. Aiškinant ir įrodinėjant nusikalstamos veikos požymius taikoma plati interpretacijos diskrecija. Persekiojimo kvalifikavimas yra nenuoseklus ir ypač komplikuotas nusikalstamų veikų sutapčių ar kibernetinio persekiojimo atveju. Kyla sunkumų nustatant kaltininką technologines priemones naudojant inkognito režimu, keliama įrodymų teisėtumo problema. Įrodinėjimo našta dažnai yra perkeliama nukentėjusiam asmeniui, o baudžiamojo proceso sėkmė yra stipriai susijusi su jo aktyviu dalyvavimu renkant įrodymus. Tokia praktika gali kelti pakartotinę ar antrinę viktimizaciją, pavėluotą teisėsaugos reakciją. Švelni atsakomybėn patrauktų asmenų baudimo praktika, nepakankamai intensyvus nukentėjusiųjų apsaugos priemonių taikymas ir techniniai iššūkiai įrodinėjant persekiojimą formuoja neigiamą nukentėjusiųjų patirtį su teisėsaugos institucijomis. Todėl baudžiamosios teisės reagavimas į nefizinį smurtą išlieka ribotas. Tyrimas rodo, kad net ir nedidelį darbo su persekiojimo bylomis patirtį turintys pareigūnai demonstruoja geresnį išmanymą ir mažiau pesimizmo dėl naujos BK normos.
Siekiant įveikti esamus iššūkius, doc. dr. R. Jakštienė rekomenduoja esamos BK 148-1 str. redakcijos korekciją, privalomus specializuotus pareigūnų mokymus, dalijimąsi gerąja praktika, nuoseklias instrukcijas. Visuomenės sąmoningumo ir skaitmeninio raštingumo didinimas yra veiksmingos partnerio smurto prevencijos priemonės. Kovojant su persekiojimu elektroninėje erdvėje, taip pat reikalingos proaktyvios teisėkūros iniciatyvos ir technologijų vystytojų atsakomybės išplėtimas. Persekiotojai, pasitelkdami technologines priemones, dažnai palieka pėdsakus, kurių fiksavimas gali būti panaudotas įrodinėjant smurtinį elgesį, pvz., skambučių registravimas, susirašinėjimo kopijos, naudotų elektroninių įrenginių tyrimas.
Konkrečius siūlymus dėl teisėkūros ir praktikos tobulinimo doc. dr. Ramunė Jakštienė pristatė mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje. Taip pat jau yra publikuotas mokslinis straipsnis “Digitally Tracked Victims and Abusers: Lithuanian Case Law on Technology-Facilitated Partner Stalking” (žr. https://ajee-journal.com/upload/attaches/att_1770387167.pdf).
Tyrėja ir toliau ketina dirbti šioje tematikoje, nes partnerio persekiojimas išlieka nepakankamai ištirta sritimi Lietuvoje.
