Konferencijos „Europos konstitucionalizmas: būklė ir perspektyvos” apžvalga
VDU Teisės fakultetas kartu su Europos humanitariniu universitetu ir Tarptautiniu demokratijos ir paramos rinkimams institutu š. m. lapkričio 25 d. suorganizavo tarptautinę konferenciją „Europos konstitucionalizmas: būklė ir perspektyvos“.
Kaip pažymėjo šio renginio iniciatorius VDU Teisės fakultetas dekanas Dainius Žalimas, konferencija vyksta minint keturis išskirtinius įvykius: 1922 m. Lietuvos valstybės Konstitucijos 100-metį, 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30-metį, Vytauto Didžiojo universiteto pirmtako – Lietuvos universiteto, kuriame pradėjo formuotis šiuolaikinės Lietuvos teisinės minties tradicijos, 100-metį, taip pat Europos humanitarinio universiteto 30-metį. Šios konferencijos tikslas – sutelkti iškilius pasaulio mokslininkus ir praktikus diskusijai apie Europos konstitucionalizmo būklę, identifikuoti pasiekimus ir išmoktas pamokas, taip pat atkreipti dėmesį į kylančias konstitucionalizmo problemas ir bendrą viziją dėl jo ateities.
Konferencijos dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, VDU prorektorė prof. dr. Vilma Bijeikienė, Tarptautiniam demokratijos ir paramos rinkimams institutui atstovaujantis dr. Massimo Tommasoli ir Europos humanitarinio universiteto rektorius prof. dr. Sergei Ignatov.
Kreipdamasis į konferencijos dalyvius, M. Tommasoli akcentavo augantį autoritarizmo link krypstančių valstybių skaičių ir atkreipė dėmesį, jog net gilias demokratijos tradicijas turinčiose valstybėse konstitucionalizmo principų laikymasis nebegali būti traktuojamas kaip savaime suprantamas dalykas. Anot jo, pasaulyje stebimi nuoseklūs, žingsnis po žingsnio vykstantys demokratijos erozijos procesai, kaip antai intervencija į valdžių padalijimo principą, teisėjų nepriklausomumą bei kitus fundamentalius konstitucionalizmo imperatyvus. Šiame kontekste M. Tommasoli pabrėžė ypatingą mokslinių diskusijų, visapusiškai analizuojančių konstitucionalizmą ir jo santykį su demokratija, svarbą.
Konferencija išsiskyrė savo tarptautiniu pobūdžiu: ji diskusijai sutelkė iš šešiolikos skirtingų užsienio valstybių atvykusius pranešėjus – dvidešimt žymių profesorių, buvusių konstitucinių teismų teisėjų ir pirmininkų, Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos) narių ir ekspertų. Hibridinis konferencijos formatas suteikė galimybę ją stebėti klausytojams ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Ukrainos, Liuksemburgo, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Austrijos, Belgijos, Vengrijos, Brazilijos, Taivano ir kitų šalių. Konferencija sulaukė išskirtinio klausytojų susidomėjimo: pritraukė ne tik akademinę bendruomenę, bet nevyriausybinių organizacijų, valstybinių institucijų (Prezidentūros, Seimo, nacionalinių ir tarptautinių teismų, prokuratūros, ministerijų) atstovus, advokatų bendruomenės narius.
Konferencija tapo platforma užmegzti ir (ar) stiprinti ryšius su tarptautine akademine bendruomene ir pasaulinėmis konstitucionalizmo bei demokratijos stiprinimo srityje dirbančiomis organizacijomis. VDU artimiausiu metu ketina sudaryti ilgalaikio bendradarbiavimo susitarimus su Tarptautiniu demokratijos ir paramos rinkimams institutu ir Taivane veikiančiais universitetais. Konferencijos dalyviai išreiškė norą, kad VDU Teisės fakulteto suorganizuota konferencija apie konstitucionalizmą žymėtų naujos tradicijos – kasmet surengti šios tematikos konferenciją – pradžią.
Konferencijos įrašas prieinamas VDU youtube paskyroje: https://www.youtube.com/watch?v=nglr0MPnZNI
Renginio akimirkas galite pamatyti VDU Teisės fakulteto facebooke puslapyje: https://www.facebook.com/VDUTF
Toliau pateikiama apibendrinta informacija apie konferencijos metu pranešėjų pateiktas įžvalgas.
Pirmojoje sesijoje „Šiuolaikiniai iššūkiai konstitucionalizmui“ pagrindinius pranešimus pristatė prof. dr. Hanna Suchocka, prof. dr. Cesare Pinelli ir prof. dr. Wen-Chen Chang.
Pradėdama pirmąją konferencijos sesiją, H. Suchocka istoriniu aspektu pažvelgė į Centrinės ir Rytų Europos regiono valstybėms tekusius iššūkius priimant šių šalių konstitucijas, ypač ieškant bendro modernaus konstitucionalizmo standarto. Pagrindinė pranešėja akcentavo, jog konstitucijos priėmimas yra tik konstitucionalizmo kelio pradžia. Pasak jos, realaus konstitucionalizmo formąvimąsi, be kita ko, lemia politinė ir teisinė kultūra. Jos stygius skatina politinio populizmo intensyvėjimą. Apžvelgdama šiuolaikinius iššūkius, H. Suchocka išskyrė piktnaudžiavimą konstitucionalizmo principais, kai politinė dauguma panaudoja konstitucines priemones politinės daugumos interesų tenkinimui, ekstremalų mažoritarizmą, kai siekiama įteisinti nesikeičiančią politinę daugumą ir paneigti svarbaus demokratinių visuomenių elemento – mažumos vaidmenį, ir politinį manipuliavimą konstituciniais teismais, kai šie tampa politiniais įrankiais ir praranda savo kaip konstituciją saugančio subjekto vaidmenį.
C. Pinelli savo pagrindiniame pranešime akcentavo šiuo metu vykstantį konstitucionalizmo regresą, kai vienu metu mažėja stabdžių ir atsvarų sistemos, teismų nepriklausomumo, teisės viršenybės garantijos. Pasak pranešėjo, šis regresas pavojingas, nes jis vyksta pamažu ir todėl yra sunkiai pastebimas. Kaip pažymėjo C. Pineli, pagrindinis dėmesys kovojant su konstitucionalizmo regresu turi būti nukreiptas į visuomenės sąmoningumo apie konstitucines vertybes didinimą.
Wen-Chen Chang, pritardama kitiems pagrindiniams pranešėjams, atkreipė dėmesį į vykstantį konstitucionalizmo regresą ir demokratijos principų eroziją. Pranešėjos vertinimu, politikams piktnaudžiaujant konstitucinėmis priemonėmis, konstitucijos praranda savo prasmę riboti valdžios galias, jos tampa instrumentinio pobūdžio. Be to, konstitucionalizmas, pagrįstas stiprios teisminės valdžios egzistavimu, savyje talpina teisminės valdžios politizavimo pavojų. Ieškodama recepto, kaip įveikti kilusios iššūkius, pagrindinė pranešėja akcentavo, jog konstitucionalizmas nėra grynai teisinis ar politinis, šie aspektai persidengia. Pasak jos, atėjo laikas nuo konstitucionalizmo vystymo teisinėje sferoje grįžti prie jo antikinių politinių šaknų. Kartu tai reikštų poreikį išplėsti ir stiprinti realų visuomenės įsitraukimą.
Konferencijos antrojoje sesijoje „Demokratinės konstitucinės santvarkos atkūrimo iššūkiai“ pagrindinius pranešimus skaitė prof. dr. Adam Bodnar, prof. dr. Renáta Uitz ir dr. Joelle Grogan.
A. Bodnar savo pagrindiniame pranešime, aptardamas Lenkijos patirtį, akcentavo, jog lyginamoji konstitucinė teisė gali būti panaudota ne tik pozityviems tikslams, bet ir autoritarinių režimų siekiui sustiprinti savo valdžią. Pranešėjas akcentavo didėjančią supranacionalinių priemonių reikšmę, įveikiant nacionalinėse valstybėse kilusius iššūkius konstitucionalizmui. Pasak jo, teisės viršenybės krizė Lenkijoje sudarė prielaidas transformuoti Europos Sąjungą ir jos valstybių narių santykius, plėtoti politines ir teisines priemones užtikrinant teisės viršenybės laikymąsi. A. Bodnar atkreipė dėmesį į augančią tendenciją vykdyti formalius rinkimus ir jais manipuliuoti.
R. Uitz, pasiremdama Vengrijos patirtimi, apžvelgė neliberalių demokratijų (angl. illiberal democracy) požymius, kaip antai žmogaus teisių apsaugos regresą, prisidengiant konstituciniu identitetu, tradicinėmis vertybėmis; susilpnėjusią konstitucinę atsakomybę; „amžiną“ politinę daugumą. Kaip pažymėjo R. Uitz, dešimtmetį palaipsniui vykę, atrodytų nereikšmingi, pokyčiai lėmė stabdžių ir atsvarų sistemos balanso praradimą. Svarbu, kad dėl palaipsniui vykusio pokyčių įgyvendinimo, jie tapo priimami kaip normalūs ir įprasti. Pranešėja akcentavo, jog į minėtas demokratijas reikia žvelgti atviromis akimis: suvokti, jog rinkimais manipuliuoti pradedama žymiai anksčiau nei jų dieną; jog rinkėjai yra bauginami dėl kylančių kainų, socialinės nelygybės ir pan.; kad teismai yra kompromituojami ir politizuojami. Nepaisant egzistuojančių grėsmių, pareiškėja atkreipė dėmesį į viltį teikiančius aspektus: didėjantį visuomenės solidarumą karo kontekste, didesnį sąmoningumą apie skleidžiamą dezinformaciją, Europos Komisijos vykdomą valstybių narių finansavimo kontrolę užtikrinant teisės viršenybę.
J. Grogan analizavo, kaip krizės (pandemija, karas, migracijos krizė ir kt.) gali dar labiau pagilinti vykstančią demokratijos eroziją, tolstant nuo demokratinio konstitucionalizmo. Kaip pažymėjo J. Grogan, krizės yra testas teisinėms sistemoms, krizės atkleidžia net ir gilias tradicijas turinčių konstitucinių demokratijų trapumą. Sprendimai krizės metu turi būti priimami nedelsiant, todėl kyla rizika, jog valdžia turimas galias panaudos netinkamai, jomis piktnaudžiaus. Pranešėja kartu akcentavo, jog krizės suteikia galimybes transformuoti demokratijas. Ateities krizių perspektyvoje J. Grogan pabrėžė skaidrumo, atskaitomybės poreikį, visuomenės pasitikėjimo didinimo ir komunikavimo su ja svarbą, taip pat būtinybę pirmiausia atrasti krizės priežastis, o ne kalbėti apie jos požymius.
Trečiojoje sesijoje „Konstitucionalizmo ateities perspektyvos“ pagrindinius pranešimus pristatė prof. dr. Lauri Mälksoo, dr. Sumit Bisarya ir prof. dr. Yen-tu Su.
L. Mälksoo atkreipė dėmesį, kad, viena vertus, konstitucionalizmas remiasi universaliomis vertybėmis ir sudaro galimybę palyginti nacionalinių valstybių patirtis, kita vertus, kiekvienos valstybės konstitucionalizmas pasižymi ir tam tikrais unikaliais, tik šiai valstybei būdingais elementais. Žvelgdamas į konstitucionalizmo kelią Centrinės ir Rytų Europos regione istoriniu aspektu, pranešėjas pabrėžė supranacionalinės teisės ir teisminių institucijų reikšmę, įveikiant iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria nacionalinės valstybės.
S. Bisarya aptarė ir įvertino egzistuojančias tendencijas konstitucionalizmo srityje. Pirmiausia – augantį konstitucinį nestabilumą, t. y. pasaulyje vykstančias plataus spektro konstitucines reformas. Pranešėjas taip pat akcentavo, jog plečiasi konstitucijų teksto apimtis, konstituciniu lygmeniu reglamentuojant vis platesnį spektrą klausimų (plečiant žmogaus teisių katalogą, reglamentuojant su supranacionaline teise ir institucijomis susijusius aspektus ir kt.). Pasak pranešėjo, ateityje į konstitucijas neabejotinai bus įtraukti klimato kaitos, informacinių technologijų, ekonominiai klausimai. S. Bisarya akcentavo, jog būtina pereiti nuo techninių konstitucijų rengimo klausimų prie pilietinės kultūros konstitucionalizmo srityje stiprinimo. Pranešėjas pateikė įžvalgas, jog ateityje nebedominuos vienas konstitucionalizmo etalonas. Priešingai, konstitucionalizmas pasižymės didesne įvairove, atliepiančia šio amžiaus visuomenės poreikius.
Yen-tu Su apžvelgė referendumų, kuriuose sprendžiami fundamentalią reikšmę žmonių identitetui ir (ar) konstitucinės bendruomenės ateičiai turintys aspektai, reglamentavimo klausimą. Šioje srityje pranešėjas išskyrė poreikį rasti balansą tarp žmonių teisės paties spręsti jų konstitucinę ateitį ir poreikio užtikrinti, jog konstitucinė demokratijos ateitis nebus palikta žmonių užgaidoms ir spontaniškiems sprendimams. Yen-tu Su pabrėžė, kad fundamentalius klausimus sprendžiančius referendumus turi lydėti visapusiškas visuomenės švietimo procesas.
Kiekvienos iš trijų konferencijos sesijų metu vyko diskusijos, kuriose jų dalyviai aptarė Airijos, Latvijos, Lietuvos, Ukrainos, Austrijos, Vokietijos, Armėnijos, Baltarusijos, Kirgizijos, Sakartvelo konstitucionalizmo kelyje kylančius iššūkius ir atsaką į juos.
