Nuotoliniai mediacijos mokymai

Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetas organizuoja nuotolinius mokymus „Mediacijos pagrindai: teorija ir praktika“, kurie vyks 2023 m. kovo 4-5, 11-12 bei 18-19 dienomis.

Mokymų tikslas – parengti asmenis dirbti mediatoriais. Supažindinti dalyvius su mediacija kaip alternatyviu ginčų sprendimo būdu bei praktiniu mediacijos technikų taikymu sprendžiant konfliktus. Programos turinys orientuotas į žinių apie mediacijos procesą, etapus, pagrindinius principus ir metodus suteikimą bei mokymą juos pritaikyti.

Mokymo programos išskirtinumas – praktinis, patirtinio mokymo aspektas, kuomet dalyviams suteikiamos ne tik teorinės žinios, bet simuliacijų bei modeliuojamų situacijų pagalba užtvirtinamos įgytos žinios ir suteikiami praktiniai mediacijos proceso valdymo įgūdžiai, įsisavinami mediacijos ypatumai bei taikymo privalumai, suvokiamas situacijų spektras, kuriame taikytinas ginčų sprendimo būdas veikia efektyviai, įvertinant situaciją tiek teisiniu, tiek psichologiniu aspektu.

Mokymų metu dalyviai bus supažindinti su mediaciją reglamentuojančiais tarptautiniais bei nacionaliniais teisės aktais, teorija, psichologiniais praktiniais konsultavimo, derybų vedimo, ginčų valdymo aspektais, išskirtiniais mediacijos proceso modeliais.

Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetas pirmasis Lietuvoje pradėjo siūlyti mediacijos paskaitų dalyką – dar nuo 2001 metų, todėl universitete jau susiformavo profesionali mokslininkų komanda.

Mokymus veda skirtingų mokslų (psichologijos ir teisės) ir praktikos sričių (komercinės ir šeimos teisės) mokslininkai praktikai, todėl mediacijos procesas pristatomas iš skirtingų požiūrių taškų, neapsiribojant  tik vienu požiūriu:

Doc. Dr. Paulius Čerka – Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros docentas, advokatas, Teisminės mediacijos komisijos narys.

Dr. Jurgita Spaičienė – Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros lektorė, advokatė, mediatorė.

Prof. Dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė – Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros profesorė.

Mokymų programa skirta teisininkams (advokatams, notarams, įmonių teisininkams, teisėjams ir t.t.) bei kitų sričių specialistams (įmonių vadovams, pedagogams, politikams, vadybininkams, socialiniams darbuotojams, medikams ir t.t.) besidomintiems mediatoriaus kompetencijų įgijimu bei siekiantiems laikyti mediatorių egzaminą.

Mokymų programa parengta vadovaujantis LR teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1R-289„Dėl Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintą „Mediatorių kvalifikacinio egzamino programą“. Informaciją, susijusią su mediatorių kvalifikaciniu egzaminu, galite rasti čia.

Mediacijos mokymų programa

Mokymų trukmė – 6 dienos/ iš viso 40 akademinių kontaktinio darbo valandų.

Mokymų laikai:

Kovo 4 d. 9.00-16.15 val. (lekt. Advokatas, Doc. Dr. Paulius Čerka)

Kovo 5 d. 9.00-13.30 val. (lekt. Advokatas, Doc. Dr. Paulius Čerka)

Kovo 11 d. 9.00-16.15 val. (lekt. Prof. Dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė)

Kovo 12 d. 9.00-13.30 val. (lekt. Prof. Dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė)

Kovo 18 d. 9.00-16.15 val.. (lekt. Advokatė, Dr. Jurgita Spaičienė)

Kovo 19 d. 9.00-13.30 val. (lekt. Advokatė, Dr. Jurgita Spaičienė)

Mokymų kaina – 400 EUR./ asmeniui.

REGISTRACIJA vyksta iki 2023 m. kovo 1 d. 15 val.

Nuoroda į registracijos formą

 

Maksimalus vieno mokymų ciklo dalyvių skaičius – 20 dalyvių. Vieta mokymuose garantuojama TIK sumokėjus dalyvio mokestį.

Mokymus išklausę asmenys gaus dalyvavimą patvirtinančius pažymėjimus.

Daugiau informacijos: Deimantė Chomičiūtė-Obolevičienė, tel. nr. 8 699 799 96, el. paštas: deimante.chomiciute-oboleviciene@vdu.lt.

Doktorantai kviečiami į konferenciją apie miestus

Kviečiame doktorantus registruotis, dalyvauti ir skaityti pranešimus konferencijoje „City – Liberty. Identity. Innovation“ („Miestas – laisvė, tapatybė, inovacijos“), kurią balandžio 24–28 d. Silezijos universitete Katovicuose (Lenkija) surengs „Transform4Europe“. Doktorantų registracija vyksta internetu iki kovo 13 d.

Miestas – vieta, kur gimsta demokratija, filosofija ir teisės institucijos. Jau daugybę šimtmečių miestas yra laisvės ir savivaldos sala, dialogų ir prekybos forumas, kur susitinka skirtingos kultūros. Tai yra universitetų tradicijos širdis, idėjų, inovacijų ir plėtros šaltinis. Nuo senovės Graikijos ir Romos iki feodalizmo eros laisvųjų miestų bei tautinių valstybių sostinių ir kosmopolitinių metropolių, miestai reikšmingai prisidėjo prie europietiškos tapatybės formavimo. Kas yra miestas ir kokį vaidmenį jis atlieka moderniame pasaulyje?

Skirtingų tautų ir disciplinų atstovai konferencijoje kviečiami pažvelgti į miesto fenomeną iš istorinės, sociologinės, politinės, urbanistinės, aplinkotyros, kultūrinės ir kitų perspektyvų. „Miestas“ renginyje reprezentuos bendrą platformą tarpdisciplininiams svarstymams apie miestus ir iššūkius, su kuriais jie susiduria ir dar susidurs XXI amžiuje.

Pagrindinės konferencijos mokslinės sritys:

  • Istorija ir filosofija
  • Teisė ir savivalda
  • Politikos ir socialiniai mokslai
  • Kultūra ir menas
  • Aplinka ir inovacijos

Kiekvienas „Transform4Europe“ universitetas deleguos po 7 doktorantus į konferenciją. VDU sudaryta ekspertų komisija atrinks septynis VDU doktorantus, kurie dalyvaus renginyje.

Doktorantai galės pasirinkti, kokiu patogiausiu būdu vykti į Lenkiją ir kur apsigyventi, tačiau atkreipiame dėmesį, kad kelionės išlaidoms skirta 380 eurų, o apgyvendinimo išlaidos negali viršyti 65 eurų už parą.

Daugiau informacijos

Doktorantų registracija

VDU absolventams – darbo pasiūlymas tarpvyriausybinėje organizacijoje

Europos patentų biuras (angl. European Patent Office, EPO), antra pagal dydį tarpvyriausybinė organizacija Europoje, siūlo tarptautinio darbo galimybę perspektyviems bei norintiems tobulėti ir pradėti savo karjerą, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventams.

Ši programa suteikia galimybę žengti pirmuosius žingsnius profesionalios karjeros link bei įgyti vertingos darbo patirties daugiakultūrinėje aplinkoje, išbandant darbo pobūdį, susijusį su Intelektine nuosavybe.

Ši programa prasideda 2023 m. rugsėjo mėnesį ir trunka nuo 1 iki 3 metų, įvairiose EPO būstinėse: Miunchene, Hagoje, Vienoje arba Briuselyje. Taip pat, programoje dalyvaujantys per mėnesį gali užsidirbti nuo 2000 iki 3000 Eur.

Iki vasario 28 d. VDU turi pateikti rekomenduojamų kandidatų sąrašą, kurie toliau savarankiškai galės aplikuoti į projekto dalyvių pozicijas iki kovo 15 d. Aplikuoti gali bakalauro ar magistro absolventai, taip pat ir paskutinio kurso bakalauro studentai, kurie 2023 m. rugsėjį jau laikys diplomus savo rankose.

Norintys būti įtraukti į rekomenduojamų kandidatų sąrašą, kuo skubiau, iki vasario 28 d. susisiekite su VDU Karjeros centro vadove Monika Valentaite, el. paštu: monika.valentaite@vdu.lt, nurodydami savo vardą, pavardę, studijų baigimo metus ir el. pašto adresą.

Svarbiausi kriterijai kandidatams:

  • Universiteto rekomendacija už aukštus akademinius pasiekimus, aktyvų dalyvavimą universitetinėse veiklose ir/ar aukštą motyvaciją dalyvauti projekte;
  • puikus mokėjimas bent vienos iš šių kalbų: anglų, prancūzų, vokiečių;
  • EPO sąraše esančios šalies pilietybė (valstybių sąrašą galima rasti čia);
  • darbo patirties neturėjimas pagal specialybę (privalumas).

Projekto programa siūlo galimybes šių sričių kandidatams:

  • mokslas ir inžinerija;
  • žmogiškieji ištekliai ir verslo administravimas;
  • tarptautiniai santykiai ir komunikacija;
  • informacinės technologijos;
  • ekonomika ir finansai;
  • teisė.

Daugiau informacijos apie projektą

Studentams – kvietimas dalyvauti konferencijoje „Laisvė kurti“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai kviečiami dalyvauti konferencijoje „Laisvė kurti 2023“, skirtoje Jungtinių Tautų (JT) iškeltiems tarptautiniams darnaus vystymosi tikslams.

Konferencija vyks 2023 m. balandžio 28 d., penktadienį, VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, Kaunas).

Skaityti pranešimus, pristatyti kūrybą ir/arba moderuoti konferencijos sekcijas kviečiami visų studijų krypčių ir pakopų studentai. Pranešimus/pasirodymus galima rengti individualiai arba su grupe studentų.

Registracija vyksta iki kovo 15 d. Registracijos forma.

„Bendruomenių saugumas ir įgalinimas, darnus vartojimas ir tvarumas, atskirties mažinimas ir gerovė, kova su klimato kaita – tai globalūs iššūkiai, kurie skatins mūsų studentus atpažinti artes liberales principais grįstų studijų privalumą sprendžiant kompleksiškas problemas. Juk tokius iššūkius galima įveikti tik pasitelkus kūrybiškumą, įvairiapuses prieitis, platesnį situacijos matymą ir vertinimą. Tai, ko ir siekiame suteikdami studentams individualizuotus studijų pasirinkimo kelius“ – teigia VDU Komunikacijos prorektorė Vilma Bijeikienė.

Konferencijos temos atitinka JT darnaus vystymosi tikslus:

  • Be skurdo
  • Be bado
  • Gera sveikata ir gerovė
  • Kokybiškas švietimas
  • Lyčių lygybė
  • Švarus vanduo ir sanitarija
  • Prieinama ir švari energija
  • Deramas darbas ir ekonominis augimas
  • Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra
  • Mažesnė nelygybė
  • Darnūs miestai ir bendruomenės
  • Atsakingas vartojimas ir gamyba
  • Klimato apsauga
  • Gyvybė po vandeniu
  • Gyvybė žemėje
  • Taika, teisingumas ir stiprios institucijos
  • Partnerystės siekiant tikslų

Pranešimų trukmė ir formatai:

  • Pranešimas žodžiu (iki 15 min.)
  • Stendinis pranešimas
  • Meninės kūrybos pristatymas (pasirodymas su prisistatymu, iki 15 min. trukmės, arba darbų paroda)

Pristatymo kalbos: lietuvių, anglų ir kitos universitete dėstomos kalbos.

Registracijos formoje būtina pateikti pateikti pranešimo santrauką (nuo 200 iki 250 žodžių) lietuvių arba anglų kalba.

Reikalavimai santraukai

Pranešimo santraukoje turi būti nurodoma:

  • Pranešimo mokslinė (praktinė) problema

  • Pranešimo tikslas

  • Pranešimo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai

  • Pagrindiniai tyrimo rezultatai (pranešimo įžvalgos)

  • Raktiniai žodžiai (3-5 žodžiai)

  • Literatūra (tik moksliniams pranešimams)

 

Atrinktų pranešimų autoriai informuojami iki balandžio 7 d. Konferencijos programa skelbiama iki balandžio 17 d.

Pranešimus vertins konferencijos mokslinis komitetas.

Daugiau informacijos el. paštu: sandra.juskeviciene@vdu.lt

Akimirkos iš 2022 m. konferencijos „Laisvė kurti“.

Kviečiame į seminarą „Taupau ir investuoju”

Kvietimas stažuotėms Europos sąjungos Teisingumo Teisme

Esi paskutinio kurso teisės studentas* ir domiesi Europos Sąjungos teise ir aktualijomis?

Neseniai gavai diplomą ir nori taikyti įgytas žinias praktikoje?

Studijuoji doktorantūroje ir ieškai idealios vietos rinkti medžiagą disertacijai?

Moki vieną ar daugiau oficialiųjų ES kalbų?

TUOMET ŠIS PASIŪLYMAS TAU. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Lietuvių kalbos teisinio vertimo skyrius Liuksemburge kviečia atlikti stažuotę.

Stažuotės trukmė nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 vasario 29 d.

Siūlome:

  • galimybę iš arti susipažinti su ES jurisprudenciją formuojančia institucija ir dalyvauti jos veikloje,
  • stažuotei būtinus mokymus,
  • galimybę naudotis viena didžiausių teisinės literatūros bibliotekų,
  • patirtį daugiakultūrinėje aplinkoje,
  • tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas,
  • 1405 EUR mėnesio stipendiją ir 150 EUR vienkartinę išmoką kelionės išlaidoms padengti.

Teik kandidatūrą iki 2023 m. balandžio 15 d. naudodamasis programa EU CV Online paspaudęs šią nuorodą.

Nuorodą į anketą taip pat rasi Teisingumo Teismo interneto puslapyje

VDU TF absolventės įspūdžiai iš stažuotės ES Teisingumo Teisme

Bendra informacija

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas kiekvienais metais pasiūlo ribotą skaičių mokamų stažuočių Teisingumo Teismo bei Bendrojo Teismo narių kabinetuose ir Teisingumo Teismo administraciniuose padaliniuose.

Stažuotės Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo narių kabinetuose trunka mažiausiai tris, daugiausia penkis mėnesius. Jos prasideda toliau nurodytų dviejų laikotarpių kiekvieno mėnesio pirmąją ir šešioliktąją dieną. Stažuotės Teisingumo Teismo administraciniuose padaliniuose trunka penkis mėnesius ir prasideda kiekvieno iš toliau nurodytų dviejų laikotarpių pirmojo mėnesio pirmąją dieną.

Paprastai stažuotės Teisingumo Teismo administraciniuose padaliniuose atliekamos Vertimo raštu direktoratuose, Tyrimų ir dokumentacijos direktorate, Komunikacijos direktorate, Protokolo ir vizitų direktorate, Teisės patarėjo administraciniais klausimais biure, Bendrojo Teismo kanceliarijoje ir Vertimo žodžiu direktorate (dėl stažuočių Vertimo žodžiu direktorate tvarkos žr. toliau).

Yra du stažuočių laikotarpiai:

– nuo kovo 1 d. iki liepos 31 d. (kandidatūros teikiamos kasmet nuo liepos 1 d. iki rugsėjo 15 d.),

– nuo rugsėjo 16 d. iki vasario pabaigos stažuotėms kabinetuose ir nuo spalio 1 d. iki vasario pabaigos stažuotėms administraciniuose padaliniuose (kandidatūros teikiamos kasmet nuo vasario 1 d. iki balandžio 15 d.).

Kandidatai, turintys universitetinį teisinį, politikos mokslų, ekonominį ar panašų išsilavinimą arba konferencijų vertėjo diplomą (atliekant stažuotę Vertimo žodžiu direktorate), turi pateikti kandidatūrą per nurodytą terminą naudodamiesi programa EU CV Online. Kandidatai turi labai gerai mokėti vieną oficialiąją Europos Sąjungos kalbą ir gerai mokėti kitą oficialiąją kalbą. Dėl darbo pobūdžio pageidautinos geros prancūzų kalbos žinios. Kandidatai neturi būti anksčiau atlikę stažuotės (mokamos arba nemokamos) Europos Sąjungos institucijoje arba įstaigoje. Stipendijos dydis siekia 1 405,00 EUR neto per mėnesį. Šiai sumai netaikoma Europos Sąjungos pareigūnams ir kitiems tarnautojams taikoma mokesčių sistema. Apmokamiems stažuotojams, kurių gyvenamoji vieta yra 200 km arba daugiau nutolusi nuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo būstinės, mokama 150,00 EUR kelionės išlaidoms padengti.

Les stages  Stažuotės Europos Sąjungos Teisingumo Teisme

Stažuotės Vokietijoje besidomintiems aplinkosaugos sritimi

Vieša paskaita apie pinigų plovimo preveciją

Universitetiniai kursai mokiniams „Teisės pagrindai”

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakultetas kviečia bendrojo lavinimo mokyklų 10-12 klasių mokinius dalyvauti nemokamuose universitetiniuose kursuose „Teisės pagrindai“, kuriuose moksleiviai galės susipažinti su visomis pagrindinėmis teisės šakomis ir teisine sistema.

Kursai vyks nuo 2023 m. vasario 4 d. iki gegužės 27 d. (šeštadieniais) nuo 10.00 iki 11.00 val. nuotoliu per MS Teams. Mokiniams kursų metu bus pristatytos skirtingos teisės šakos: baudžiamoji, konstitucinė, administracinė, civilinė, ES teisė. Kursų dalyviai taip pat susitiks su geriausiais fakulteto dėstytojais ir lektoriais, galės naudotis naujausia Teisės fakulteto sukaupta teisine literatūra, kartu su profesionalais mokysis atpažinti teisines situacijas, jas analizuoti, kelti klausimus ir ieškoti argumentuotų atsakymų.

Mokiniai kursų metu galės pabūti studentų vietoje – jiems reikės ruoštis paskaitoms, rengti namų darbą, išlaikyti kolokviumą ir egzaminą. Tie, kurių galutinis kurso įvertinimas bus 5 ar aukštesnis, įstoję į VDU (nesvarbu kokią specialybę) galės užsiskaityti šį išklausytą dalyką.

Registracija iki vasario 1 d.: Teisės pagrindai moksleiviams 2023

Preliminarus paskaitų tvarkaraštis:

  1. Vasario 4 d. Teisinė valstybė. Pagrindinės teisės sampratos teisinės sistemos. Teisėkūra
  2. Vasario 11 d. Teisės norma. Teismo procesas. Teisiniai santykiai ir teisinė atsakomybė
  3. Vasario 18 d. Baudžiamoji teisė
  4. Vasario 25 d. Baudžiamasis procesas
  5. Kovo 4 d. Administracinė teisė ir administracinis procesas
  6. Kovo 18 d. Civilinė teisė
  7. Kovo 25 d. Civilinis procesas
  8. Balandžio 1 d. Kolokviumas
  9. Balandžio 15 d. Šeimos teisė
  10. Balandžio 22 d. Mokesčių teisė
  11. Balandžio 29 d. Konstitucinė teisė
  12. Gegužės 6 d. Darbo teisė
  13. Gegužės 13 d. Europos Sąjungos teisė
  14. Gegužės 20 d. Egzaminas
  15. Gegužės 27 d. – Diplomų įteikimas.

Daugiau informacijos teiraukitės el. paštu: ausrine.pasvenskiene@vdu.lt arba renata.luke@vdu.lt

Konferencijos „Europos konstitucionalizmas: būklė ir perspektyvos” apžvalga

VDU Teisės fakultetas kartu su Europos humanitariniu universitetu ir Tarptautiniu demokratijos ir paramos rinkimams institutu š. m. lapkričio 25 d. suorganizavo tarptautinę konferenciją „Europos konstitucionalizmas: būklė ir perspektyvos“.

Kaip pažymėjo šio renginio iniciatorius VDU Teisės fakultetas dekanas Dainius Žalimas, konferencija vyksta minint keturis išskirtinius įvykius: 1922 m. Lietuvos valstybės Konstitucijos 100-metį, 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30-metį, Vytauto Didžiojo universiteto pirmtako – Lietuvos universiteto, kuriame pradėjo formuotis šiuolaikinės Lietuvos teisinės minties tradicijos, 100-metį, taip pat Europos humanitarinio universiteto 30-metį. Šios konferencijos tikslas – sutelkti iškilius pasaulio mokslininkus ir praktikus diskusijai apie Europos konstitucionalizmo būklę, identifikuoti pasiekimus ir išmoktas pamokas, taip pat atkreipti dėmesį į kylančias konstitucionalizmo problemas ir bendrą viziją dėl jo ateities.

Konferencijos dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, VDU prorektorė prof. dr. Vilma Bijeikienė, Tarptautiniam demokratijos ir paramos rinkimams institutui atstovaujantis dr. Massimo Tommasoli ir Europos humanitarinio universiteto rektorius prof. dr. Sergei Ignatov.

Kreipdamasis į konferencijos dalyvius, M. Tommasoli akcentavo augantį autoritarizmo link krypstančių valstybių skaičių ir atkreipė dėmesį, jog net gilias demokratijos tradicijas turinčiose valstybėse konstitucionalizmo principų laikymasis nebegali būti traktuojamas kaip savaime suprantamas dalykas. Anot jo, pasaulyje stebimi nuoseklūs, žingsnis po žingsnio vykstantys demokratijos erozijos procesai, kaip antai intervencija į valdžių padalijimo principą, teisėjų nepriklausomumą bei kitus fundamentalius konstitucionalizmo imperatyvus. Šiame kontekste M. Tommasoli pabrėžė ypatingą mokslinių diskusijų, visapusiškai analizuojančių konstitucionalizmą ir jo santykį su demokratija, svarbą.

Konferencija išsiskyrė savo tarptautiniu pobūdžiu: ji diskusijai sutelkė iš šešiolikos skirtingų užsienio valstybių atvykusius pranešėjus – dvidešimt žymių profesorių, buvusių konstitucinių teismų teisėjų ir pirmininkų, Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos) narių ir ekspertų. Hibridinis konferencijos formatas suteikė galimybę ją stebėti klausytojams ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Ukrainos, Liuksemburgo, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Austrijos, Belgijos, Vengrijos, Brazilijos, Taivano ir kitų šalių. Konferencija sulaukė išskirtinio klausytojų susidomėjimo: pritraukė ne tik akademinę bendruomenę, bet nevyriausybinių organizacijų, valstybinių institucijų (Prezidentūros, Seimo, nacionalinių ir tarptautinių teismų, prokuratūros, ministerijų) atstovus, advokatų bendruomenės narius.

Konferencija tapo platforma užmegzti ir (ar) stiprinti ryšius su tarptautine akademine bendruomene ir pasaulinėmis konstitucionalizmo bei demokratijos stiprinimo srityje dirbančiomis organizacijomis. VDU artimiausiu metu ketina sudaryti ilgalaikio bendradarbiavimo susitarimus su Tarptautiniu demokratijos ir paramos rinkimams institutu ir Taivane veikiančiais universitetais. Konferencijos dalyviai išreiškė norą, kad VDU Teisės fakulteto suorganizuota konferencija apie konstitucionalizmą žymėtų naujos tradicijos – kasmet surengti šios tematikos konferenciją – pradžią.

Konferencijos įrašas prieinamas VDU youtube paskyroje: https://www.youtube.com/watch?v=nglr0MPnZNI

Renginio akimirkas galite pamatyti VDU Teisės fakulteto facebooke puslapyje: https://www.facebook.com/VDUTF

Toliau pateikiama apibendrinta informacija apie konferencijos metu pranešėjų pateiktas įžvalgas.

Pirmojoje sesijoje „Šiuolaikiniai iššūkiai konstitucionalizmui“ pagrindinius pranešimus pristatė prof. dr. Hanna Suchocka, prof. dr. Cesare Pinelli ir prof. dr. Wen-Chen Chang.

Pradėdama pirmąją konferencijos sesiją, H. Suchocka istoriniu aspektu pažvelgė į Centrinės ir Rytų Europos regiono valstybėms tekusius iššūkius priimant šių šalių konstitucijas, ypač ieškant bendro modernaus konstitucionalizmo standarto. Pagrindinė pranešėja akcentavo, jog konstitucijos priėmimas yra tik konstitucionalizmo kelio pradžia. Pasak jos, realaus konstitucionalizmo formąvimąsi, be kita ko, lemia politinė ir teisinė kultūra. Jos stygius skatina politinio populizmo intensyvėjimą. Apžvelgdama šiuolaikinius iššūkius, H. Suchocka išskyrė piktnaudžiavimą konstitucionalizmo principais, kai politinė dauguma panaudoja konstitucines priemones politinės daugumos interesų tenkinimui, ekstremalų mažoritarizmą, kai siekiama įteisinti nesikeičiančią politinę daugumą ir paneigti svarbaus demokratinių visuomenių elemento – mažumos vaidmenį, ir politinį manipuliavimą konstituciniais teismais, kai šie tampa politiniais įrankiais ir praranda savo kaip konstituciją saugančio subjekto vaidmenį.

C. Pinelli savo pagrindiniame pranešime akcentavo šiuo metu vykstantį konstitucionalizmo regresą, kai vienu metu mažėja stabdžių ir atsvarų sistemos, teismų nepriklausomumo, teisės viršenybės garantijos. Pasak pranešėjo, šis regresas pavojingas, nes jis vyksta pamažu ir todėl yra sunkiai pastebimas. Kaip pažymėjo C. Pineli, pagrindinis dėmesys kovojant su konstitucionalizmo regresu turi būti nukreiptas į visuomenės sąmoningumo apie konstitucines vertybes didinimą.

Wen-Chen Chang, pritardama kitiems pagrindiniams pranešėjams, atkreipė dėmesį į vykstantį konstitucionalizmo regresą ir demokratijos principų eroziją. Pranešėjos vertinimu, politikams piktnaudžiaujant konstitucinėmis priemonėmis, konstitucijos praranda savo prasmę riboti valdžios galias, jos tampa instrumentinio pobūdžio. Be to, konstitucionalizmas, pagrįstas stiprios teisminės valdžios egzistavimu, savyje talpina teisminės valdžios politizavimo pavojų. Ieškodama recepto, kaip įveikti kilusios iššūkius, pagrindinė pranešėja akcentavo, jog konstitucionalizmas nėra grynai teisinis ar politinis, šie aspektai persidengia. Pasak jos, atėjo laikas nuo konstitucionalizmo vystymo teisinėje sferoje grįžti prie jo antikinių politinių šaknų. Kartu tai reikštų poreikį išplėsti ir stiprinti realų visuomenės įsitraukimą.

Konferencijos antrojoje sesijoje „Demokratinės konstitucinės santvarkos atkūrimo iššūkiai“ pagrindinius pranešimus skaitė prof. dr. Adam Bodnar, prof. dr. Renáta Uitz ir dr. Joelle Grogan.

A. Bodnar savo pagrindiniame pranešime, aptardamas Lenkijos patirtį, akcentavo, jog lyginamoji konstitucinė teisė gali būti panaudota ne tik pozityviems tikslams, bet ir autoritarinių režimų siekiui sustiprinti savo valdžią. Pranešėjas akcentavo didėjančią supranacionalinių priemonių reikšmę, įveikiant nacionalinėse valstybėse kilusius iššūkius konstitucionalizmui. Pasak jo, teisės viršenybės krizė Lenkijoje sudarė prielaidas transformuoti Europos Sąjungą ir jos valstybių narių santykius, plėtoti politines ir teisines priemones užtikrinant teisės viršenybės laikymąsi. A. Bodnar atkreipė dėmesį į augančią tendenciją vykdyti formalius rinkimus ir jais manipuliuoti.

R. Uitz, pasiremdama Vengrijos patirtimi, apžvelgė neliberalių demokratijų (angl. illiberal democracy) požymius, kaip antai žmogaus teisių apsaugos regresą, prisidengiant konstituciniu identitetu, tradicinėmis vertybėmis; susilpnėjusią konstitucinę atsakomybę; „amžiną“ politinę daugumą. Kaip pažymėjo R. Uitz, dešimtmetį palaipsniui vykę, atrodytų nereikšmingi, pokyčiai lėmė stabdžių ir atsvarų sistemos balanso praradimą. Svarbu, kad dėl palaipsniui vykusio pokyčių įgyvendinimo, jie tapo priimami kaip normalūs ir įprasti. Pranešėja akcentavo, jog į minėtas demokratijas reikia žvelgti atviromis akimis: suvokti, jog rinkimais manipuliuoti pradedama žymiai anksčiau nei jų dieną; jog rinkėjai yra bauginami dėl kylančių kainų, socialinės nelygybės ir pan.; kad teismai yra kompromituojami ir politizuojami. Nepaisant egzistuojančių grėsmių, pareiškėja atkreipė dėmesį į viltį teikiančius aspektus: didėjantį visuomenės solidarumą karo kontekste, didesnį sąmoningumą apie skleidžiamą dezinformaciją, Europos Komisijos vykdomą valstybių narių finansavimo kontrolę užtikrinant teisės viršenybę.

J. Grogan analizavo, kaip krizės (pandemija, karas, migracijos krizė ir kt.) gali dar labiau pagilinti vykstančią demokratijos eroziją, tolstant nuo demokratinio konstitucionalizmo. Kaip pažymėjo J. Grogan, krizės yra testas teisinėms sistemoms, krizės atkleidžia net ir gilias tradicijas turinčių konstitucinių demokratijų trapumą. Sprendimai krizės metu turi būti priimami nedelsiant, todėl kyla rizika, jog valdžia turimas galias panaudos netinkamai, jomis piktnaudžiaus. Pranešėja kartu akcentavo, jog krizės suteikia galimybes transformuoti demokratijas. Ateities krizių perspektyvoje J. Grogan pabrėžė skaidrumo, atskaitomybės poreikį, visuomenės pasitikėjimo didinimo ir komunikavimo su ja svarbą, taip pat būtinybę pirmiausia atrasti krizės priežastis, o ne kalbėti apie jos požymius.

Trečiojoje sesijoje „Konstitucionalizmo ateities perspektyvos“ pagrindinius pranešimus pristatė prof. dr. Lauri Mälksoo, dr. Sumit Bisarya ir prof. dr. Yen-tu Su.

L. Mälksoo atkreipė dėmesį, kad, viena vertus, konstitucionalizmas remiasi universaliomis vertybėmis ir sudaro galimybę palyginti nacionalinių valstybių patirtis, kita vertus, kiekvienos valstybės konstitucionalizmas pasižymi ir tam tikrais unikaliais, tik šiai valstybei būdingais elementais. Žvelgdamas į konstitucionalizmo kelią Centrinės ir Rytų Europos regione istoriniu aspektu, pranešėjas pabrėžė supranacionalinės teisės ir teisminių institucijų reikšmę, įveikiant iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria nacionalinės valstybės.

S. Bisarya aptarė ir įvertino egzistuojančias tendencijas konstitucionalizmo srityje. Pirmiausia – augantį konstitucinį nestabilumą, t. y. pasaulyje vykstančias plataus spektro konstitucines reformas. Pranešėjas taip pat akcentavo, jog plečiasi konstitucijų teksto apimtis, konstituciniu lygmeniu reglamentuojant vis platesnį spektrą klausimų (plečiant žmogaus teisių katalogą, reglamentuojant su supranacionaline teise ir institucijomis susijusius aspektus ir kt.). Pasak pranešėjo, ateityje į konstitucijas neabejotinai bus įtraukti klimato kaitos, informacinių technologijų, ekonominiai klausimai. S. Bisarya akcentavo, jog būtina pereiti nuo techninių konstitucijų rengimo klausimų prie pilietinės kultūros konstitucionalizmo srityje stiprinimo. Pranešėjas pateikė įžvalgas, jog ateityje nebedominuos vienas konstitucionalizmo etalonas. Priešingai, konstitucionalizmas pasižymės didesne įvairove, atliepiančia šio amžiaus visuomenės poreikius.

Yen-tu Su apžvelgė referendumų, kuriuose sprendžiami fundamentalią reikšmę žmonių identitetui ir (ar) konstitucinės bendruomenės ateičiai turintys aspektai, reglamentavimo klausimą. Šioje srityje pranešėjas išskyrė poreikį rasti balansą tarp žmonių teisės paties spręsti jų konstitucinę ateitį ir poreikio užtikrinti, jog konstitucinė demokratijos ateitis nebus palikta žmonių užgaidoms ir spontaniškiems sprendimams. Yen-tu Su pabrėžė, kad fundamentalius klausimus sprendžiančius referendumus turi lydėti visapusiškas visuomenės švietimo procesas.

Kiekvienos iš trijų konferencijos sesijų metu vyko diskusijos, kuriose jų dalyviai aptarė Airijos, Latvijos, Lietuvos, Ukrainos, Austrijos, Vokietijos, Armėnijos, Baltarusijos, Kirgizijos, Sakartvelo konstitucionalizmo kelyje kylančius iššūkius ir atsaką į juos.

Kitos naujienos