Nuotoliniai mediacijos mokymai
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakultetas organizuoja mokymus „Mediacijos pagrindai: teorija ir praktika“, kurie vyks mišriu būdu 2026 m. sausio 17–18, 24–25, 31 d. ir vasario 1 d. nuotoliniu, o vasario 7 d. – kontaktiniu būdu (Jonavos g. 66, Kaune).
Mokymų tikslas – parengti asmenis dirbti mediatoriais. Supažindinti dalyvius su mediacija kaip alternatyviu ginčų sprendimo būdu bei praktiniu mediacijos technikų taikymu sprendžiant konfliktus. Programos turinys orientuotas į žinių apie mediacijos procesą, etapus, pagrindinius principus ir metodus suteikimą bei mokymą juos pritaikyti.
Mokymų programos išskirtinumas – praktinis, patirtinio mokymo aspektas, kuomet dalyviams suteikiamos ne tik teorinės žinios, bet simuliacijų bei modeliuojamų situacijų pagalba užtvirtinamos įgytos žinios ir suteikiami praktiniai mediacijos proceso valdymo įgūdžiai, įsisavinami mediacijos ypatumai bei taikymo privalumai, suvokiamas situacijų spektras, kuriame taikytinas ginčų sprendimo būdas veikia efektyviai, įvertinant situaciją tiek teisiniu, tiek psichologiniu aspektu.
Mokymų metu dalyviai bus supažindinti su mediaciją reglamentuojančiais tarptautiniais bei nacionaliniais teisės aktais, teorija, psichologiniais praktiniais konsultavimo, derybų vedimo, ginčų valdymo aspektais, išskirtiniais mediacijos proceso modeliais.
VDU Teisės fakultetas pirmasis Lietuvoje pradėjo siūlyti mediacijos paskaitų dalyką – dar nuo 2001 m., todėl universitete jau susiformavo profesionali mokslininkų komanda.
Mokymus veda skirtingų mokslų (psichologijos ir teisės) ir praktikos sričių (komercinės ir šeimos teisės) mokslininkai praktikai, todėl mediacijos procesas pristatomas iš skirtingų požiūrių taškų, neapsiribojant tik vienu požiūriu:
- Doc. dr. Paulius Čerka – VDU Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros docentas, advokatas, Teisminės mediacijos komisijos narys.
- Dr. Jurgita Spaičienė – VDU Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros lektorė, advokatė, mediatorė, Mediatorių rūmų Tarybos narė.
- Prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė – VDU Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros profesorė.
Mokymų programa skirta teisininkams (advokatams, notarams, įmonių teisininkams, teisėjams ir t. t.) bei kitų sričių specialistams (įmonių vadovams, pedagogams, politikams, vadybininkams, socialiniams darbuotojams, medikams ir t. t.) besidomintiems mediatoriaus kompetencijų įgijimu bei siekiantiems laikyti mediatorių egzaminą.
Mokymų programa parengta vadovaujantis LR teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1R-289 „Dėl Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintą „Mediatorių kvalifikacinio egzamino programą“, redakciją, galiojančią nuo 2025 m. sausio 1 d. Informaciją, susijusią su mediatorių kvalifikaciniu egzaminu, galite rasti čia.
Mokymų trukmė – 7 dienos (iš viso 48 akademinių kontaktinio darbo valandų).
Mokymų kaina – 550 EUR asmeniui.
REGISTRACIJA vyksta iki 2026 m. sausio 13 d. 12 val.
Maksimalus vieno mokymų ciklo dalyvių skaičius – 20 dalyvių. Vieta mokymuose garantuojama TIK sumokėjus dalyvio mokestį.
Mokymus išklausę asmenys gaus dalyvavimą patvirtinančius pažymėjimus.
Daugiau informacijos: Deimantė Chomičiūtė-Obolevičienė, tel. nr. +370 699 799 96, el. paštas: deimante.chomiciute-oboleviciene@vdu.lt.
UGNĖS URBŠYTĖS-URBONAVIČIENĖS daktaro disertacijos gynimas
Kviečiame į viešą paskaitą „Regulating technologies beyond the law”
„What do jumping fitness, food quality, and artificial intelligence have in common?”, – šiuo klausimu savo viešą paskaitą pristato dėstytoja dr. Olia Kanevskaia Whitaker.
Teisės fakultetas ir ELSA Kaunas spalio 27 d. kviečia į Utrechto universiteto dėstytojos viešą paskaitą „Regulating technologies beyond the law”.
Dr. Olia Kanevskaia Whitaker yra Utrechto universiteto Europos viešosios teisės ir technologijų docentė. Ji taip pat yra vyresnioji tyrėja Utrechto Europos teisinio reguliavimo ir teisės vykdymo centre (RENFORCE), bendradarbė Kritinės infrastruktūros laboratorijoje bei Europos standartizacijos akademijos (EURAS) viceprezidentė. Jos moksliniai tyrimai apima tarptautinę ir Europos ekonominę teisę bei teisės ir technologijų sąveiką. Anksčiau Olia dėstė ir vykdė mokslinius tyrimus Tilburgo universitete, Leuveno katalikiškajame universitete, Niujorko universitete bei Stanfordo teisės mokykloje.
VDU mokslininkai: dirbtinio intelekto kuriami netikri tyrimai klaidina visuomenę
„Atlikti tyrimai rodo, kad suklastotus straipsnius, kurie imituoja mokslinį stilių, sunku atskirti nuo tikrų mokslinių darbų. Egzistuoja rizika, kad dirbtinio intelekto (DI) sukurti straipsniai, kurie dažnai atrodo kaip moksliniai, yra specialiai sukurti taip, kad būtų lengvai randami per akademines paieškos sistemas, tokias kaip Google Scholar, kas dar labiau apsunkina klaidingos informacijos atpažinimą ir stabdymą. Netikri tyrimai gali būti panaudoti daryti įtaką diskusijoms jautriomis temomis. Visa tai kelia riziką, jog gali sumažėti visuomenės pasitikėjimas mokslu“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto docentė dr. Aušrinė Pasvenskienė.
Reikšmingos pasekmės
Teisininkė kartu su VDU Teisės fakulteto docentu dr. Tomu Berkmanu pristatys savo pranešimą „Akademinė laisvė dirbtinio intelekto ir švietimo technologijų amžiuje“ (angl. Academic Freedom in the Age of AI and EdTech) spalio 9–10 d. bendroje Lietuvos ir MIT mokslinėje konferencijoje „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“ (angl. Human and More-Than-Human Futures: Innovating Technologies for Coexistence). Konferenciją organizuoja dvylikos pagrindinių Lietuvos universitetų, tyrimų centrų ir įmonių konsorciumas, kurį koordinuoja VDU.
Pasak doc. dr. A. Pasvenskienės, plačiajai visuomenei gali būti sunku atskirti DI generuotą turinį nuo recenzuotų publikacijų, todėl baiminamasi, kad sparčiai augantis suklastotų DI generuotų tyrimų srautas, patenkantis į mokslinių tyrimų duomenų bazes, gali sukelti grėsmę visai mokslo komunikacijos sistemai, keldamas abejonių dėl mokslinės literatūros patikimumo.
Doc. dr. Ausrine Pasvenskienė
„Labai svarbus universitetų bendruomenės vaidmuo yra informuojant visuomenę būti budriais ir kritiškais renkantis, skaitant ir vertinant mokslinę literatūrą. Šiuo metu ypač populiarus didžiųjų kalbos modelių (LLM) naudojimas gali turėti itin reikšmingų pasekmių tiek mokslui, tiek visuomenei, o ypač jų tarpusavio sąveikai“, – teigia docentė.
Vis dėlto, anot doc. dr. T. Berkmano, ne universitetai turėtų atlikti pagrindinį darbą akademinio turinio, su juo siejamų duomenų ir jų nuosavybės apsaugos srityje – tai, visų pirma, turėtų būti bendro šalies ar ES reguliavimo akiratyje. „Visi pagrindiniai atsakymai į tai, kaip veikia intelektinės nuosavybės teisė AI naudojant įvairius mokslo-meno veiklos rezultatus (ar duomenis) turi būti pateikiami bendrame reguliavime, tuo tarpu universitetai gali tai labiau detalizuoti nepažeidžiant bendrų principų“, – sako mokslininkas.
Dvi pusės
Tad kiek mokslininkams likę akademinės laisvės DI kuriamame pasaulyje? Pasak dr. T. Berkmano, kelių intelektų konkurencija – šiuo atveju, žmogaus ir dirbtinio intelekto, gali pasukti tiek gerąja, tiek blogąja kryptimi.
„Konkurencija blogąja prasme būtų tokia, kai dirbtinis intelektas vienaip ar kitaip gali pradėti diktuoti tyrimo ar mokymo(si) eigą, mokslininkas/pedagogas gali net nepastebėti, kad tai jau nebelaisvas procesas, o DI valdomas su visomis to problemomis (šališkumais, haliucinacijomis, tendencingumais ir t.t.). Kita vertus, DI ir žmogaus intelekto konkurencija kaip tik gali akseleruoti žmogaus (jo intelekto) inovatyvumą ir produktyvumą, ypač jeigu mokslininkas/pedagogas nepraranda budrumo ir išlaiko DI kontrolę, DI lieka tik įrankiu akademinėje veikloje“, – pastebi jis.
Doc. dr. Tomas Berkmanas
Visgi, pasak docentės dr. A. Pasvenskienės, DI ir švietimo technologijų naudojimas švietimo procese lėmė naujų iššūkių atsiradimą akademinei laisvei. „Kai kurie mokslininkai pastebi, kad prieš skaitmeninę erą kiekviena paskaita buvo unikali – pasirodymas, kuris kito priklausomai nuo auditorijos ir konteksto – visai kaip džiazas. Taip buvo todėl, kad kiekvienas profesorius veikė kaip meistras, ir nebuvo galimybių įsiterpti tarp jo ir jo meno“, – teigia mokslininkė.
Dabar, anot jos, vis didėjantis standartizuotų mokymo sistemų ir technologijų švietime naudojimo vaidmuo galėjo lemti paskaitų dizaino ir dėstymo suvienodėjimą: „Skaitmeninės medžiagos kūrimas reikalauja daug laiko ir pastangų ne tik ją parengti, bet ir vėliau atnaujinti. Mokymasis naudotis švietimo technologijų (EdTech) priemonėmis ir jų valdymas užima daug laiko, o nuolatinė EdTech raida reikalauja daug pastangų, kad neatsiliktum. Visa ši skaitmeninė aplinka gali atitraukti dėmesį nuo mokslinių tyrimų, paties turinio ar pedagoginės kokybės. Tačiau tai nereiškia, kad akademinė laisvė leidžia nesidomėti inovatyviais dėstymo metodais. Priešingai, ji įpareigoja ieškoti tinkamiausių būdų perteikti žinias studentams.“
Vertė – autentiškume
Moksliniuose darbuose taip pat jau įsivyrauja standartizuota DI siūloma akademinė kalba, kas lemia akademinių tekstų suvienodėjimą, užgožiamas originalus stilius ar metodologijos, bei kūrybiško ar netradicinio rašymo stilius.
„Per didelė priklausomybė nuo dirbtinio intelekto įrankių atliekant tokias užduotis kaip teksto rengimas, redagavimas ar citavimas, gali mažinti tyrėjų kritinį santykį su savo paties indėliu ir silpninti intelektinę autonomiją. Tyrimai atskleidė, kad reguliariai naudojant dialogų sistemas pastebimas pažintinių gebėjimų mažėjimas, mažesnė informacijos įsiminimo galimybė ir didesnė priklausomybė nuo šių sistemų“, – teigia doc. dr. A. Pasvenskienė.
Anot mokslininkės, tyrimai rodo stipriai augantį DI naudojimą akademiniame darbe – įrankiai, kuomet naudojami atsakingai ir etiškai, gali pasitarnauti įvairiose dėstytojų ir tyrėjų darbo veiklose bei sumažinti tam skiriamą laiką: „Vis dėlto, labai svarbu skatinti autonomišką, originalią akademinę mintį ir jos raišką. Man patiko vienoje konferencijoje girdėta frazė: „Kada nors mokėsime tiems, kurie gebės rašyti patys“.“
Konferenciją „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“ organizuoja Lietuvos konsorciumas.
Lietuvos konsorciumo, bendradarbiaujančio su MIT, nariai: koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos energetikos institutas, AB „Ignitis grupė“, LTG grupė, UAB „Euromonitor International – Eastern Europe“ ir UAB „Novian“.
Lietuvos konsorciumo veiklas remia Lietuvos mokslo taryba.
Kviečiame į viešą paskaitą „Mediatorius: profesija ne tik teisininkams”
Call for Papers. Heritage in War and Peace V: Technology and Heritage through Past, Present and Future
Vytautas Magnus University Faculty of Law, Department of Public Communication, and Vytautas Kavolis Transdisciplinary Research Institute and Heritage International Institute (HII), in partnership with the University of Roma Tre (TBC), the McGill University’s Institute of Air and Space Law (IASL), the University of Mississippi, ‘For All Moonkind’, the Universities Network for Children in Armed Conflict (UNETCHAC) and One Ocean Hub kindly invite you for the fifth edition of the International Conference ‘Heritage in War and Peace’.
What is the International Conference on Cultural Heritage ‘Heritage in War and Peace’?
The annual Conference gathers leading global experts on heritage, from all regions of the world, with the aim of developing innovative approaches to heritage and direct dialogue among all the relevant stakeholders.
The event aims at looking in greater depth at the very notion of cultural and natural heritage, proposing to focus on diverse aspects of heritage protection in conflict and peace, conceptualize more critically the notion of tangibility and intangibility, address all kind of heritage issues – such as conflict-related heritage destruction, digital transformation, and climate threats – and put forward innovative ways to deal with heritage preservation and management.
In line with Heritage International Institute mission, the Conference wants to contribute to guarantee peace and international security, human rights and sustainable development, by exploring innovative approaches and promoting policy responses for a more effective protection of heritage, all over the world and under every circumstance, both in time of war and peace.
The objective is also to build cultural bridges between countries and people, celebrating cultural diversity, and sharing knowledge and experiences, leading to a deeper and more enriching understanding of the cultural world around us.
Why ‘Heritage in War and Peace’?
Following the success of the first four editions organised at the Sapienza University in Rome (December 2021), McGill University in Montréal (November 2022), the University of Bologna (January 2024), and the University of Strathclyde (December 2024) as well as the successful publication of the monograph collecting selected conference papers, ‘Heritage in War and Peace. Legal and Political Perspectives for Future Protection’, the interdisciplinary conference is now coming to Kaunas, Lithuania for its next iteration.
What is the theme of this year’s edition?
As stated by UNESCO ‘Digital technologies have a profound impact on our lives, including the way we experience and access culture. As cultural practices and irreplaceable heritage of humanity face novel challenges such as climate change, unsustainable developments and growing tourism, innovations can offer solutions.
Digital and new technologies, including artificial intelligence, virtual reality, block chains, data networks, cloud computing, mobile applications, smart sensors, have become crucial for the creation, preservation and transmission of knowledge. Within this evolving technological ecosystem, which also raises unprecedented risks, cultural heritage finds itself at a crossroads.
On the one hand, digital and new technologies offer innovative advancements in documenting, preserving, accessing, and experiencing cultural heritage. Information Technology (IT) and Information and Communication Technology (ICT) could significantly contribute to safeguard and promote cultural sites, including the World Heritage ones, and intangible heritage, with a view to transmitting them to future generations. New technologies enable the creation of immersive and interactive experiences, such as virtual museums, that enhance public engagement, community participation and education and facilitate remote access to collections and sites. Such technologies also allow monitoring of environmental threats and detecting of illicit trafficking of cultural objects.
On the other hand, such technologies present multifaceted challenges to heritage, including those related to digitization processes, digital obsolescence, accessibility, copyright and ownership, sustainability, ethical use, digital divide, disparities in digital infrastructure. Moreover, cybersecurity is a crucial element that must be considered for ensuring the integrity, authenticity, and protection of digital heritage assets from tampering, loss, or malicious attacks – especially when heritage data is stored, shared, or accessed through online platforms and cloud-based systems. Immersive environments, such as the metaverse, raises also new questions about the authenticity and ethical curation of cultural content in virtual spaces, risking distorting historical narratives or prioritizing commercial over cultural values.
The situation is even more complex when it comes to armed conflicts, where cyber warfare, drones and autonomous weapon systems are often used to target and damage cultural sites. In post-conflict or post-disaster scenarios, digital reconstruction sparks intense debate: does virtual restoration risk replacing or devaluing the original, or can it serve as a powerful tool for memory, education, and community healing?
In the context of cyberwar, cultural heritage faces growing risks as digital repositories, archives, and databases can become deliberate targets of cyberattacks aimed at erasing cultural memory. Addressing these risks requires the strategic use of emerging technologies, not only to safeguard digital and digitized heritage, but also to ensure its long-term preservation, integrity, and accessibility for future generations.
Rapid technological advancements may also outpace existing laws and regulations, making it harder to legally protect cultural heritage. Building proposals for future strategies at the intersection of heritage and technology is more necessary than ever before, also considering the intricate relationship between geopolitical events and the role of digital strategies in safeguarding and showcasing cultural heritage globally.
That is why, this year’s edition is organised under the general theme of ‘Technology and Heritage through Past, Present and Future’. In line with their mission and their future-focus and interdisciplinary approach, Heritage International Institute and Vytautas Magnus University aim at identifying new measures and tools that use new technologies in favour of heritage, also raising awareness on the importance to fully guaranteeing cyber security.
Will all the panels have a technology focus?
Not necessarily. We invite all the participants to follow an integrated and comprehensive approach to heritage (archaeology, landscape, architecture, design, fashion, music, dance, theatre, cinema, photography, traditional sports and games, accessibility and inclusion strategies) with a possible special focus on new technology. In the belief that the benefits of heritage can only be fully realized through a truly inclusive vision, encourage consideration of the complex interconnections between the social, cultural, environmental, and economic dimensions of diverse cultures. This approach will offer unprecedented opportunities for the preservation of heritage as irreplaceable source of knowledge, growth, identity, while also opening the path for ground-breaking cultural services and possibilities.
What is the Virtual Museum on Cultural Heritage?
In the belief that digital language can be a fundamental tool for promoting the importance of human rights and cultural heritage, at the same time providing a further possibility of conservation, the event will also host the Virtual Museum on Cultural Heritage, promoted by the Italian Ministry of Foreign Affairs and International Cooperation together with the Italian Ministry of Culture. The Virtual Museum, officially recognized as a good practice in the Human Rights Council’s Resolution A/HRC/58/L.4/Rev.1, is the first initiative at a global level on such an important topic, offering an example of digital interpretative exegesis of cultural heritage that combine different digitisation models and clearly shows the advantages of digitisation in the cultural sector. The Virtual Museum also encourages access for all to cultural heritage in order to stimulate human rights, particularly cultural rights and contributes to enable older generations to approach the digital world and make cultural sites accessible to people with motor difficulties.
How will young researchers be supported?
Papers by young scholars and early career researchers will be considered by members of the academic committee for a selection of prizes (details will be provided at a later date).
How to submit a paper proposal?
We invite you to engage with the above-mentioned heritage-related themes by preparing a 250-word abstract by August 31, 2025 and submitting it through a dedicated form. This year once again we ask you to specify which session best fits your paper in your opinion when submitting the proposal. Please note that exploration of the intersections between heritage and technology are encouraged in all panels. The submissions will be considered on a rolling basis from June.
❖ Heritage and Emerging Digital Technologies – Special Session (co-chairs: Julija Kalpokienė & Ignas Kalpokas)
❖ Heritage and Digital Humanities – Special Session (co-chairs: Ignas Kalpokas & TBC)
❖ Heritage in War and Peace – General Session (co-chairs: Gianluigi Mastandrea Bonaviri & Mirosław M. Sadowski)
❖ Different Dimensions of Water and Heritage (chair: Gianfranco Nucera)
❖ Nature and Heritage (chair: Luca Cetara)
❖ Law, Culture and Politics in Heritage (chair: Mirosław M. Sadowski)
❖ Archaeology and Heritage (co-chairs: Gianluca Miniaci & Camilla Saler)
❖ Heritage, Human Rights and Vulnerable Groups (co-chairs: Laura Guercio & Andrea Sòcrati)
❖ Heritage, Restitution and Trafficking (co-chairs:): (co-chairs: Maria Font & Isabella Salsano)
❖ Heritage, History and Country Case Studies (co-chairs: Tania Atilano & Nora Weller)
❖ Outer Space Perspectives for Heritage (co-chairs: Michelle L. D. Hanlon & Andrea Harrington)
❖ International Humanitarian Law, International Criminal Law and Heritage (co-chairs: Ahmed Khalifa and Martin Faix)
❖ Heritage, Landscape and Architecture (co-chairs: Maria Teresa Idone, Giovanna Piccinno & Luca Cetara)
❖ Heritage, Design and Arts (co-chairs: Luca Fois, Giovanni Conti, Enrico Carrocci, Veronica Pradaelli & Giorgia Fiorio)
❖ Heritage, Tourism and Food (co-chairs: Gianluca Frinchillucci)
❖ Heritage and Digital Twins (chair: Davide Scalmani)
❖ Intellectual Property Rights and Cultural Heritage (co-chairs: Dominik Światkowski and Julija Kalpokienė)
❖ Special Roundtable* Heritage Law and Digital Preservation (co-chairs: Marie Sophie de Clippele & Mirosław M. Sadowski)
❖ Special Roundtable* Ceremonies and Rituals of Authority in Legal and Political Systems (co-chairs: Larry Catá Backer, Martin Belov & Mirosław M. Sadowski)
* Special Roundtables both have more detailed Calls for Papers (below).
What is the key information?
CfP deadline: August 31, 2025 (submissions considered on a rolling basis)
Abstract word limit: 250 words
Abstract submission form
Conference dates: December 4-5, 2025
Conference location: Vytautas Magnus University, Kaunas, Lithuania
Conference format: in-person (hybrid allowed only in specific circumstances)
Email contacts: ignas.kalpokas@vdu.lt; julija.kalpokiene@vdu.lt
Conference fee: TBC (the fee is unlikely to exceed EUR 100.00)
More information – Call for Papers Heritage in War and Peace V
Kūrybiškumas moksle: už baigiamąjį magistro darbą – premija Briuselyje
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto absolventės Eglės Vaizgėlaitės baigiamasis magistro darbas skina apdovanojimus. Praėjusiais metais įvertintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo geriausių magistro darbų konkurse, šįmet pelnė prestižinę Lewis magistro darbo premiją (Lewis Master Thesis Award), kuri merginai buvo įteikta Briuselyje iš paties profesoriaus David Lewis rankų.
Apdovanojimas su svarbia misija
Pirmą kartą šiais metais Europos pranešėjų instituto (EWI) įsteigtas apdovanojimas pabrėžia išskirtinius akademinius pasiekimus ir pagerbia D. Lewis novatorišką indėlį. Profesorius yra Tarptautinio pranešėjų tyrimų tinklo (International Whistleblowing Research Network) koordinatorius, teisės mokslininkas, kurio darbai suformavo supratimą apie pranešėjus, jų apsaugą, jų indėlį į skaidrumą kaip teisinį ir moralinį pagrindą.
„Kai 1990-aisiais pradėjau nagrinėti pranešėjų darbo apsaugą Jungtinėje Karalystėje, niekada nesvajojau apie tokią dieną kaip ši, kai bakalauro ir magistrantūros studentai mokysis pranešėjų apsaugos teisės. Tikiuosi, kad šis apdovanojimas paskatins daugiau žmonių drąsiai pranešti apie pažeidimus. Šie tyrimai bus labai naudingi ir prisidės prie pranešėjų apsaugos gerinimo, nes būtent apie tai ir yra šis apdovanojimas“, – sakė mokslininkas D. Lewis.
Eglė Vaizgėlaitė ir David Lewis (organizatorių nuotr.)
„Tai buvo neįkainojama patirtis, leidusi man susipažinti su pranešėjų apsaugos temoje dominuojančiais mokslininkais ir teisininkais iš visos Europos“, – džiaugėsi laureatė.
E. Vaizgėlaitės darbas tema „Pranešėjo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės problematika Lietuvos baudžiamojoje teisėje“ buvo įvertintas už originalumą, kritinį požiūrį ir pasirinktos temos aktualumą. 2024 m. rugsėjį vykusiame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo geriausių magistro darbų konkurse VDU absolventė buvo apdovanota ne tik už geriausią darbą, bet ir už kūrybiškiausią jo pristatymą. Aiškindama pranešėjo instituto problematiką mergina pasitelkė cheminius reagentus.
Svarbu atrasti vidinę motyvaciją
„Sako, kad teisė – sausas mokslas, jog jame nėra kūrybiškumo. Tačiau taip kalba dažniausiai tie, kurie su teise nebuvo susidūrę arba susidūrė labai paviršutiniškai. Iš tiesų teisė – tai ne tik taisyklės ir normos. Tai – gebėjimas analizuoti, kelti klausimus, kritiškai vertinti situacijas ir ieškoti sprendimų“, – drąsiai sakė mergina.
Pasak jos, baigiamojo darbo rašymas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti varginantis, net bauginantis – ilgi šaltinių sąrašai, daugybė mokslinių tekstų, teisės aktų ir bylų analizė, metodiniai reikalavimai ir kita. Bet viskas pasikeičia tada, kai į tai pradedi žvelgti ne kaip į „privalomą atsiskaitymą“, o kaip į individualų tyrimą – galimybę gilintis į tai, kas domina, kelti klausimus, kurti argumentus. Kitaip tariant – kūrybinį procesą.
„Renkantis temą žinojau, kad noriu rašyti prasmingai. Mano baigiamojo darbo pradžia taip pat buvo nelengva (kaip ir kitų studentų) – reikėjo perskaityti daug medžiagos, siekiant rasti aktualių teisinių problemų, išsiaiškinti teisinio reguliavimo pagrindus. Tačiau būtent tas momentas, kai pagaliau atrandi temą, kuri tave „kabina“, viską pakeičia. Tuomet atsiranda vidinė motyvacija“, – sakė VDU Teisės fakulteto absolventė.
Baigiamasis darbas – ne pareiga, o galimybė
Savo darbe E. Vaizgėlaitė kėlė žmogaus teisių, lojalumo valstybės interesams ir moralinės atsakomybės klausimus, kurie šiandien itin svarbūs ne tik Lietuvoje, bet ir visame demokratiniame pasaulyje. Absolventė pranešėjo institutą suvokia kaip vieną iš nūdienos pilietiškumo apraiškos būdų. Tyrimu ji pateikė aktualias įžvalgas, kurios galėtų padėti įgalinti BK 39-2 str. ir suvokti institutą ne kaip sizifo darbą, o kaip prometėjišką tautos žadinimo formą.
Eglė Vaizgėlaitė (organizatorių nuotr.)
„Savo pavyzdžiu noriu paskatinti studentus nebijoti baigiamojo darbo. Tai nėra vien kančia ar primesta pareiga. Tai galimybė. Galimybė ieškoti sau patinkančios teisės srities, įsigilinti į tai, kas tave iš tiesų domina. Galimybė išmokti kelti klausimus ir rasti atsakymus. Galimybė prisidėti prie mokslinės diskusijos. Ir galiausiai – galimybė formuoti save kaip augantį specialistą“, – sakė absolventė.
Pasak jos, jei į baigiamąjį darbą žiūrėsime kaip į tyrimą, kūrybinį ieškojimą, o ne kaip į užduotį „atlikti ir pamiršti“, tuomet šis procesas gali būti ne tik įdomus, bet ir įkvepiantis. Arba gal net paskatins žengti toliau – į mokslinius straipsnius, doktorantūrą ar teisinę karjerą tarptautiniame kontekste.
Priėmimas į bakalauro ir vientisąsias studijas VDU
Nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 6 d. 11 val. vyks prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose registravimo pagrindinis etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje. Stojantieji galės pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, valstybės nefinansuojamas vietas ir valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija.
Bendrojo priėmimo etapo kvietimai studijuoti bus siunčiami elektroniniu paštu rugpjūčio 11 dieną iki 12 val. Juos stojantieji taip pat matys prisijungę prie savo prašymo paskyros LAMA BPO informacinėje sistemoje.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studijų sutartis elektroniniu būdu bus galima sudaryti nuo rugpjūčio 11 d. 15 val. iki rugpjūčio 14 d. 12 val. Visi kviečiamieji studijuoti VDU rugpjūčio 11 dieną gaus informacinius laiškus dėl sutarties pasirašymo epasirasymas.vdu.lt sistemoje. Šiais metais taip pat planuojamas papildomas priėmimo etapas. Daugiau informacijos: https://lamabpo.lt/pirmosios-pakopos-ir-vientisosios-studijos/priemimo-datos/
Stojamieji egzaminai stojantiems į menų ar meno pedagogikos studijas vyks nuo birželio 12 d. iki rugpjūčio 5 d. Stojantieji į stojamuosius egzaminus turi registruotis ne vėliau kaip 24 val. iki stojamojo egzamino dienos. Daugiau informacijos apie stojamuosius egzaminus ir jų tvarkaraščius rasite čia: www.vdu.lt/stojamieji.
Stojamiesiems egzaminams kiekvienas stojantysis turi registruotis savarankiškai LAMA BPO informacinėje sistemoje (registracija stojamiesiems egzaminams vyksta stojamųjų egzaminų skiltyje).
Kviečiame vaizdo siužete išsamiau susipažinti su svarbiausiais dalykais norintiems stoti į VDU:
VDU šiais metais stojantiesiems siūlo rinktis pirmosios pakopos ir vientisąsias (teisės), ištęstines bei nuotolines studijų programas šiose studijų kryptyse:
Teisė – vientisųjų teisės studijų programa
Teisė ir finansai – bakalauro studijų programa
Magistrantūros programa „Finansų teisė”
2024 m. pradžioje magistrantūros studijų programa „Tarptautinio verslo ir technologijų teisė“ buvo iš esmės atnaujinta. Atsižvelgiant į aktualias tendencijas, besikeičiančius rinkos poreikius ir esamus iššūkius, buvo atnaujintas programos turinys bei pakeistas pavadinimas į „Finansų teisė“.
Pasitelkdami naujas technologijas ir inovatyvius verslo modelius, finansų rinkų dalyviai išplėtė finansinių paslaugų spektrą, o finansinių technologijų kūrimo ir eksporto skatinimas yra pripažintas vienu iš pagrindinių valstybės prioritetų. Tačiau šios finansinės inovacijos ir technologinės transformacijos atskleidė ir naujus iššūkius. Pripažįstama, kad reguliacinė aplinka ir atitiktis reguliaciniams reikalavimams yra vienas iš didžiausių finansų įstaigų iššūkių, kuriam spręsti reikalingi patyrę įvairių sričių specialistai. Atitinkamai kvalifikuotųo ir tinkamų o talentodarbuotojų bei specialiųjų studijų trūkumas yra pripažįstamas viena pagrindinių finansų sektoriaus problemų.
Buvo atnaujintas studijų programos turinys, taip suformuojant labiau koncentruotus ir atitinkančius Programos tikslą studijų dalykus (įtrauktas gilesnes mokslines kompetencijas suteikiantis studijų dalykas „Finansų teisės laboratorija”, tokiu būdu studentus labiau įtraukiant į mokslinę tyrimų veiklą). Be to, atsižvelgiant į esamą finansų įstaigų veiklos vidaus kontrolės praktiką, priežiūros institucijų reikalavimus ir finansų įstaigų teisinės atitikties poreikius, yra įtraukti studijų dalykai „Finansų teisė ir finansų įstaigų veiklos atitikties valdymas“, „Pinigų plovimo prevencija“ ir kt. Taip pat programos turinys buvo subalansuotas taip, kad kiekviename semestre būtų po vieną privalomą studijų dalyką iš finansų srities („Finansinės inovacijos ir technologinės transformacijos” ir “Elgsenos finansai ir vartotojų teisių apsauga”). Be to, siekiant ruošti atitikties specialistus darbui nacionalinėse finansų įstaigose ir institucijose, programos kalba buvo pakeista į Lietuvių kalbą.
Programos tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos teisės magistrus, kurie išmano finansų teisės institutų bei jų tarpusavio sąveikos specifiką; geba savarankiškai ir kritiškai analizuoti finansų rinkų reguliacinęįstaigos teisinę aplinką ir užtikrinti tinkamą finansų įstaigos veiklos atitiktį reguliaciniams reikalavimams; sėkmingai sprendžia skaitmeninių transformacijų keliamus iššūkius (įskaitant asmens duomenų apsaugos, pinigų plovimo prevencijos, vartotojų apsaugos problemas), išmano atitinkamos teisės mokslo kaitos , globalėjančios verslo ir teisės (integraliai artikuliuojant tarptautinį, ES ir nacionalinį lygmenis) aplinkos kontekstus, geba siūlyti konkrečius sprendimus sudėtingose finansų įstaigų veiklos situacijose, atsižvelgiant į naujausias teisės mokslo teorijas ir teisininkų profesinės etikos reikalavimus. Pabaigus šią studijų programą, absolventams bus suteiktas teisės magistro kvalifikacinis laipsnis.
Šią programą baigęs ir teisės bakalauro laipsnio neturintis asmuo, galės verstis praktine veikla: dirbti teisininkais, ypač finansų teisės srityje, teisėsaugos institucijose, antstolių įstaigose, valstybinių institucijų, privačių bendrovių, bankų, investicinių bendrovių, finansų valdymo paslaugų įmonių ir kitų finansų sektoriaus įmonių teisinėse tarnybose, t.y. ten, kur reikalingi teisės ir finansų mokslų specialistai, gerai išmanantys esminius Lietuvos teisės bei šalies finansų sistemos elementus, turintys tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės bei tarptautinės finansų sistemos žinių, gebantys efektyviai ir etiškai atstovauti bei patarti klientams, spręsti ginčus, priimti sprendimus finansų įstaigų veiklos vidaus kontrolės ir kitais klausimais ir juos įgyvendinti.
Asmuo, turintis teisės bakalauro laipsnį ir baigęs šią programą ir turintis teisės bakalauro laipsnį, atitinka kvalifikacinius reikalavimus pretenduoti į reguliuojamas teisines profesijas (teisėjo, prokuroro, notaro, advokato, antstolio) ir užsiimti aukščiau aprašyta profesine veikla finansų teisės srityje. Absolventas turi teisę stoti į trečiosios pakopos studijas.
Programos skiriamieji bruožai – šios programos dėmesio centre – glaudžiai tarpusavyje susiję elementai: finansai ir teisė. Programoje numatyti tarpsritiniai, taip pat ir su skaitmeninių technologijų, duomenų apsaugos ir dirbtinio intelekto finansų sektoriuje panaudojimu susiję teisiniai aspektai išplečia studijuojančiųjų galimybes įgytas žinias pritaikyti tarpdisciplininėje perspektyvoje Lietuvoje ir už jos ribų. Finansų teisės programoje taikomi dėstymo metodai, ugdantys kritinį mąstymą, praktinį teorinių žinių taikymą ir savarankiško darbo įgūdžius yra orientuoti į šiuolaikinio teisininko parengimą.
Studijos trunka 1,5 metų: per pirmuosius du semestrus magistrantai studijuoja privalomuosius bei pasirenkamuosius dalykus, rašo kursinius darbus, o trečiąjį semestrą rengia baigiamąjį magistro diplominį darbą.
Magistrantai studijuoja tokius dalykus, kaip įmonių veiklos reglamentavimas ir valdymas, investicijų ir finansinių priemonių teisė, mokesčių teisė, dirbtinis intelektas ir duomenų apsauga, elektroninės prekybos teisė, bei pasirenkamuosius dalykus: finansinių technologijų teisė, ES konkurencijos teisė, bankroto ir restruktūrizavimo teisė, intelektinės nuosavybės teisė, interneto teisė, įmonių susijungimai ir įsigijimai, nusikaltimai versle, kibernetiniai nusikaltimai, sveikatos technologijų teisė, alternatyvūs ginčų sprendimo būdai. Studijų dalykus dėsto aukštos kvalifikacijos dėstytojai iš Lietuvos bei užsienio universitetų. Studijos vyksta anglų kalba.
Į Finansų teisės studijas priimami asmenys sėkmingai baigę:
- universitetines pirmosios studijų pakopos arba universitetines vientisąsias teisės studijų krypties studijas;
- asmenims, turintiems kitų studijų krypčių universitetinį bakalauro bei teisės profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį, yra sudaroma papildomų studijų programa ir turi būti išlaikomi ne mažiau kaip 60 kreditų apimties, teisės krypties, dalykų egzaminai;
- papildomų studijų programos dalykai studijuojami iki priėmimo į magistrantūros programą. Atskiri dalykai gali būti užskaityti pagal individualią tvarką.
Daugiau informacijos apie programą ir priėmimą į magistrantūros studijas
Mediacijos mokymai
VDU Teisės fakultetas organizuoja mokymus „Mediacijos pagrindai: teorija ir praktika“, kurie vyks mišriu būdu gegužės 10-11, 17-18 ir 24-25 dienomis nuotoliniu, o 31 d. – kontaktiniu būdu (Jonavos g. 66, Kaune).
Mokymų tikslas – parengti asmenis dirbti mediatoriais, supažindinti dalyvius su mediacija kaip alternatyviu ginčų sprendimo būdu bei praktiniu mediacijos technikų taikymu sprendžiant konfliktus. Programos turinys orientuotas į žinių apie mediacijos procesą, etapus, pagrindinius principus ir metodus suteikimą bei mokymą juos pritaikyti.
Mokymai išsiskiria praktiniu, patirtinio mokymo aspektu, kuomet dalyviams suteikiamos ne tik teorinės žinios, bet, pasitelkiant simuliacijas ir modeliuojamas situacijas, užtvirtinamos įgytos žinios ir suteikiami praktiniai mediacijos proceso valdymo įgūdžiai, įsisavinami mediacijos ypatumai bei taikymo privalumai, suvokiamas situacijų spektras, kuriame taikytinas ginčų sprendimo būdas veikia efektyviai, įvertinant situaciją tiek teisiniu, tiek psichologiniu aspektu.
Mokymų metu dalyviai bus supažindinti su mediaciją reglamentuojančiais tarptautiniais bei nacionaliniais teisės aktais, teorija, psichologiniais praktiniais konsultavimo, derybų vedimo, ginčų valdymo aspektais, išskirtiniais mediacijos proceso modeliais.
Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetas pirmasis Lietuvoje pradėjo siūlyti mediacijos paskaitų dalyką – dar nuo 2001 metų, todėl universitete jau susiformavo profesionali mokslininkų komanda.
Mokymus veda skirtingų mokslų (psichologijos ir teisės) ir praktikos sričių (komercinės ir šeimos teisės) mokslininkai praktikai, todėl mediacijos procesas pristatomas iš skirtingų požiūrių taškų, neapsiribojant tik vienu požiūriu:
- Doc. Dr. Paulius Čerka – Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros docentas, advokatas, Teisminės mediacijos komisijos narys.
- Dr. Jurgita Spaičienė – Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros lektorė, advokatė, mediatorė, Mediatorių rūmų Tarybos narė.
- Prof. Dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė – Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros profesorė.
Mokymų programa skirta teisininkams (advokatams, notarams, įmonių teisininkams, teisėjams ir t.t.) bei kitų sričių specialistams (įmonių vadovams, pedagogams, politikams, vadybininkams, socialiniams darbuotojams, medikams ir t.t.), besidomintiems mediatoriaus kompetencijų įgijimu bei siekiantiems laikyti mediatorių egzaminą.
Mokymų programa parengta vadovaujantis LR teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1R-289 „Dėl Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintą „Mediatorių kvalifikacinio egzamino programą“, redakciją, galiojančią nuo 2025-01-01. Informaciją, susijusią su mediatorių kvalifikaciniu egzaminu, galite rasti čia.
Mokymų trukmė – 7 dienos/ iš viso 48 akademinės kontaktinio darbo valandos.
Mokymų kaina – 550 EUR./ asmeniui.
REGISTRACIJA vyksta iki 2025 m. gegužės 5 d. 12 val.
Maksimalus vieno mokymų ciklo dalyvių skaičius – 20 dalyvių. Vieta mokymuose garantuojama TIK sumokėjus dalyvio mokestį.
Mokymus išklausę asmenys gaus dalyvavimą patvirtinančius pažymėjimus.
Daugiau informacijos: Deimantė Chomičiūtė-Obolevičienė, tel. nr. +370 699 799 96, el. paštas: deimante.chomiciute-oboleviciene@vdu.lt.














