Michigan state University (JAV)

MAINŲ PERIODAS: 2009 RUDENS SEMESTRAS – Rugpjūčio pabaiga – Gruodžio pabaiga.

Pastaba: vykstant rudens semestrui privalomai rekomenduoju dalyvauti pirmakursiams (1L) skirtoje orientacinėje savaitėje (Orentation week), kuri mano atveju prasidėjo rugpjūčio 18 d. (2010 m. – rugpjūčio 13 d.) Nes jos metu suteikiama maksimali pagalba studentui, įvyksta pirmosios paskaitos, duodami prisijungimai prie elektroninių duomenų bazių, universiteto intraneto, programuotojai padeda studentams įsiinstaliuoti privalomas egzaminų laikymo programas, bei nemokamą priėjimą prie spausdintuvų. Pagaminamas studento pažymėjimas be kurio negalima laikyti egzaminų. Atvykus pavasario semestrą arba nedalyvaujant orientacinėje savaitėje šiuos darbus teks atlikti savarankiškai (nors universiteto darbuotojai labai labai linkę padėti). Orientacinės savaitės programa – http://www.law.msu.edu/orientation/schedule.html.

PASIRUOŠIMAS

Pasiruošimas kelionei tikrai truko netrumpai ir reikalavo nemažai pastangų. Pirmiausiai galbūt todėl, kad buvau pirmoji važiuojanti per mainus į MSU, pirmoji Teisės fakulteto studentė siunčiama į JAV, o galiausiai išvis pirmas semestras, kaip VDU siuntė studentus į JAV.

Nepasakysiu kiek laiko praleidau JAV ambasados ir MSU universiteto internetinėse svetainėse, bet informacijos reikėjo labai daug ir tai reikalavo laiko. Pirmiausiai pradėjau rūpintis viza, kas kartu ir apjungė rūpinimąsi studijomis, kadangi tai yra tarpusavyje susiję. Pradžioje siūlau pasirūpinti viza, o tik po to pirkti lėktuvo bilietus. Atkreiptinas dėmesys, kad važiuojant studijuoti vizos išdavimo procedūra daug sudėtingesnė, ilgesnė ir brangesnė, nei važiuojant atostogauti. Su turistine supaprastinta tvarka išduodama viza važiuoti studijuoti negalima.Važiuojant studijuoti į JAV yra dviejų rūšių vizos J-1 (svečio) ir F-1 (studentiška), kokią vizą gausi lemia tai kokią formą išduos priimantis universitetas. MSU mainų programų studentams išduoda DS-2019 formą, kuri skirta J-1 vizai gauti. Pridedu prieduose F-1 ir J-1 vizų palyginimą.

Dokumentai, kuriuos reikia turėti prieš užsiregistruojant pokalbiui dėl vizos su JAV ambasada (prieduose pridedu kai kuriuos dokumentus, kaip pavyzdį):

Galiojantį pasą.
Sumokėto SEB Banke konsulinio mokesčio kvitą. (daugiau informacijos: http://vilnius.usembassy.gov/lithuanian-visas.html)
Užpildytas anketas DS-156 ir DS-157.
1 nuotrauką, darytą ne daugiau kaip prieš 6 mėnesius. Nuotrauka turi būti spalvota, fonas baltas arba šviesus, vienspalvis. Fotografuojantis galvą laikyti tiesiai, žiūrėti į fotokamerą. Nuotraukos dydis – 5 X 5 cm. Veidas turi būti nuotraukos centre, apie 3 cm dydžio, matuojant nuo smakro iki viršugalvio.
Kiekvienas dirbantis asmuo turi pateikti pažymą iš darbovietės, kurioje nurodyta, kiek laiko dirbate šioje darbovietėje, kiek uždirbate, kuriam laikui suteikiamos atostogos.
Jeigu turite banko sąskaitą ar naudojatės kreditine kortele – pastarųjų 3 mėnesių banko sąskaitos apyvartos išklotinę.
Sutuoktinio pasą ir SoDros išrašą už praeitus metus.
Jeigu esate studentas ar moksleivis – studento ar moksleivio pažymėjimą, studijų knygelę, tėvų pasus ir SoDros išrašus.
Senus pasus, jei turite.
Jeigu esate įmonės savininkas ar akcininkas – įmonės pajamų deklaraciją ir kitus įmonės finansinius dokumentus.
Pajamų deklaracijas, jei turite.

O kadangi vykstate studijoti ir kreipiatės dėl J vizos, papildomai turite pristatyti:

Studijų formą DS-2019 (gaunama iš JAV universiteto ar mokyklos, kurioje ketinate studijuoti);
Formą http://vilnius.usembassy.gov/root/pdfs/lithuanian/ds158lt.pdf DS-158 “Informacija apie kontaktinius asmenis bei darbovietes”;
Informaciją apie studijų finansavimo šaltinius. Jei asmuo ketina studijuoti valstybinėje mokykloje – kvitą, įrodantį, kad studijos apmokėtos.
Kvitą su informacija apie sumokėtą studento registracijos mokestį (Sevis I-901 Fee)

Daugiau informacijos apie reikalingus dokumentus – JAV ambasados Lietuvoje internetinėje svetainėje adresu: http://vilnius.usembassy.gov/lithuanian-visas.html bei ataskaitos prieduose.

Pateikiu nuorodą į MSU DS-2019 formą: http://oiss.isp.msu.edu/documents/students/DS2019_Student_Initial.pdf.

Prie formos reikės pateikti:

PROOF OF FUNDING
PROGRAM DESCRIPTION – (For Non-Degree Students ONLY) – tai ketinamų studijuoti dalykų sąrašas (pridedu pavyzdį).
PASSPORT IDENTITY PAGE ONLY

Proof of funding – tai įrodymai, kad turite pakankamai lėšų reikiamų vienam semestrui MSU.

Reikia pagrįsti iš kur gausite minimum 18832 dolerių. Aš pateikinėjau sekančius dokumentus:

Universiteto pažyma apie skiriama stipendiją
Michigan State University Teisės fakulteto dekanės laiškas apie atleidimą nuo studijų mokesčio
Mano banko sąskaitų išklotinės anglų kalba
Tėvų bankų sąskaitų išklotinės su laišku, kad finansuos mane studijų metu.

Visų šitų šaltinių galų gale užteko įrodymui, kad išsimokėsiu. Pradžioje galvojau, kad tokia suma tik teorinė, ir kad tiek pinigėlių nereikės, bet pasirodė, kad reikėjo. Taigi vienas iš rimtesnių momentų prieš važiuojant į kelionę yra įsivertinti savo finansines galimybes.

Keletas pagrindinių išlaidų skrendant į JAV vienam semestrui:

Viza – $100;
Sevis mokestis – $180-$200 (papildomas mokestis studentiškai vizai gauti);
Skrydžio bilietai – $1000;
Draudimas – $500;
Būsto nuoma – $400 – $600 mėnesiui (apie $2000 už 4 mėn.);
Knygos – $500 – $1000;
Maistas – $600 (šis skaičius turbūt priklauso nuo valgymo įpročių).

Svarbu pastebėti, kad mano atveju ši išlaidų suma tikrai siekė ir viršijo formoje numatytą, o atsižvelgus ir į norą kažką nusipirkti sau ir pakeliauti, išlaidos pasidaro dar didesnės.

Ne paslaptis, didžiausios išlaidos studijuojant JAV yra studijų mokestis, tačiau čia ir atsiranda mainų privalumas. Metai studijų JAV kainuoja 12000 – 18000 dolerių, tačiau pagal mainų sutartį studijuojantiems šio mokesčio mokėti nereikia. Mano atveju, mainų sutartyje tarp Michigan State University ir Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetų šis klausimas nebuvo aptartas, todėl buvo sprendžiamas. Su VDU vizituojančio profesoriaus Kevin Saunders MSU pagalba prašymas priimti be studijų mokesčio buvo patenkintas. Reikėtų pasitikslinti ar į dabar turimą mainų sutartį yra įtraukta sąlyga dėl nemokamo mokslo. Mano atveju, Michigan State University Teisės fakulteto dekanė parašė laišką apie atleidimą nuo studijų mokesčio, kuris buvo taip pat labai reikšmingas dokumentas ženkliai sumažinantis sumą, kurią man reikėjo pagrįsti, kad turėsiu studijoms.

DĖL DRAUDIMO

Remiantis DS-2019 draudimas yra privalomas ir ne bet koks, bet atitinkantis formoje išvardintus reikalavimus. Kadangi MSU rekomenduojamas draudimas, atitinkantis visus reikalavimus http://www.aetna.com/man pasirodė labai brangus – 500 dolerių, aš bandžiau Lietuvoje nusipirkti draudimą atitinkantį reikalavimus, juo labiau, kad banke specialiai kelionei pasiėmiau kreditinę kortelę, kuri buvo su kelionių draudimu ir pasak banko (mano atveju SEB) darbuotojų turėjo veikti visuose bankomatuose ir parduotuvėse (kas buvo melas, veikė tik labai ribotame skaičiuje parduotuvių, o iš bankomatų, beveik nei vienas išskyrus MSU kredito uniją jos nepriėmė). Tačiau grįžtant prie draudimo, nei vienas Lietuvoje siūlomas draudimas neatitiko reikalavimų, ieškoti pigesnių draudimų JAV dėl per didelių laiko kaštų ir abejotino patikimumo nesiėmiau. Nusipirkau rekomenduojamą Aetna draudimą. Perkant internetu rodė, kad operacija pilnai atlikta, polisas sugeneruotas, pinigai nuskaityti, bet pačio poliso nurodytu adresu Lietuvoje niekada neatsiuntė, todėl kadangi prigrasinta DS-2019 formoje, kad draudimo polisą turiu nešiotis visada su savimi, aš nešiojausi atspausdintą internetinį patvirtinimą, kad nusipirkau draudimą.

SUSIMĄSTYMUI. Manęs niekas niekur nei karto nepaprašė parodyti tą draudimą, todėl pirma, suabejojau jo privalomu, bei supratau, jog panikuoti, nes nespėji jo gauti iki kelionės tikrai nereikia. Antra, jau besibaigiant semestrui JAV, pirkau vaistų JAV ir nusprendžiau pateikti savo draudimą (tam atvejui, jeigu jie netyčia būtų kompensuojami) ir paaiškėjo, kad mano draudimas niekada nebuvo aktyvuotas, nors laikotarpis jau ėjo į pabaiga. Taigi aš sumokėjau 500 dolerių už nieką. Trečia, pirmi trys apsilankymai pas daktarus MSU studentams nemokami, o draudimas pradeda dengti išlaidas tik kai jų suma viršija 150 dolerių bei greičiausiai kiekvienas važiuojantis į JAV, kaip ir aš turės kreditinę kortelę su sveikatos ir gyvybės draudimu. Taigi dėl draudimo pirkimo prasmės aš čia palieku atvirą klausimą.

PASTABA. Visus reikiamus dokumentus į MSU siunčiau skenuotus elektroniniu paštu, papildomai paštu siųsti nereikėjo, tačiau JAV ambasadai Lietuvoje reikia pristatyti originalią DS-2019 formą atsiųstą iš priimančio universiteto, todėl rekomenduoju įvertinti laiko tarpą, kurio gali prireikti dokumentams iš JAV atkeliauti.

KELIONĖ IR TRANSPORTO SISTEMA

Aš bilietus pirkau į Čikagą, kuri yra 400 km nuo East Lansing (miestelio kuriame randasi universitetas), kadangi skrydžiai į Čikagą nepalyginamai pigesni negu į Detroitą (100 km nuo East Lansing) manydama. Tačiau per nespėjus iš oro uosto atvykti į traukinių stotį tik gerų žmonių dėka po 8 val. nuo nusileidimo buvau įsodinta į naktinį (ir per visą naktį važiavusį) autobusą. Nuo čia ir susidūriau, su didele viešojo transporto sistemos problema. Jeigu ne labai greitai susirasti draugai su automobiliais, kurie noriai mane nuveždavo kur reikia, gyvenimas be nuosavo transporto Panevėžio dydžio universiteto miestelyje būtų buvęs labai sunkus, autobusai važinėja labai retai, o atstumai tarkime nuo prekybos centro iki universiteto ar knygyno ar kokio kito pastato labai dideli, todėl į tai svarbu atsižvelgti renkantis gyvenamąją vietą kuo arčiau teisės fakulteto. Mano atveju, du kartus per savaitę paskaitos baigdavosi po 9 vakaro, kai jau tuo metu nebevažiuodavo jokie autobusai. Beje autobusų kainos nesikandžioja, už 50 dolerių galima nusipirkti nuolatinį bilietą visam semestrui. Kaip matyti iš žemiau pateikto vienintelio pro mano pirmuosius namus važiavusio autobuso grafiko, kur nors nuvykti sekmadienį išvis nebuvo galimybės…

Puiki alternatyva menkai viešojo transporto sistemai bei didelei nuosavo automobilio parkavimo universiteto teritorijoje problemai (brangu ir visada trūksta vietų) yra dviračiai. Dviračiais naudojasi daugybė studentų, netgi atvažiavus tik keturiems mėnesiams galima nusipirkti dviratį nuo 50 dolerių, o prieš išvažiuojant jį parduoti. Mano studijų semestrą beveik iki pat mano vizito pabaigos gruodžio mėnesį nebuvo didelių šalčių ar sniego, todėl dviratis buvo nepakeičiamas draugas.

Kalbant apie kelionę, iš labai didelės baimės, kad nepraleis pasienyje ar deportuos dėl neleistinų produktų, lagamine nesivežiau nieko valgomo. O dabar galėčiau patarti būsimam mainų dalyviui – būtinai prisikrauk pusė lagamino lietuviškų saldainių ir apskirtai lietuviškų suvenyrų, nes dėkingumą tikrai bus kam reikšti, o East Lansing tai ne Londonas ir ne Čikaga, lietuviškos gėrybės ten tikrai egzotika. O dėl visa kita – viską galima nusipirkti (aišku jeigu sugebėsi sulaukti autobuso į prekybos centrą). Beje lietuviškų suvenyrų neatsivežimo problemą išsprendžiau kombinuotai: saldainių iš atostogų Lietuvoje atvežė International Office dirbanti lietuvė Neringa (jos kontaktai pateikti ataskaitos pradžioje), kalendoriukų su Lietuvos vaizdais atsiuntė draugai (siųsti siuntas į Lietuvą brangu, bet iš Lietuvos visai ne), vienam iš prekybos centrų radau Mičigane gaminto Baltic style sūrio (varškės sūris) ir išbaigimui dovanėles papildžiau pačios margintomis dėžutėmis su Lietuvos trispalve:

APSIGYVENIMAS

Gyvenamoji vieta studijų metu vienas iš pagrindinių dalykų, kuriuo reikia pradėti rūpintis iš anksto.

Universitetas siūlė apsistoti Owen Hall bendrabutyje (http://liveon.msu.edu/rivertrail/owen), kuris randasi tiesiog kitoje gatvės pusėje priešais Teisės fakultetą ir yra skirtas aukštesnės nei bakalauro studijų pakopos studentams. Tačiau palyginus bendrabučio kainą su butų nuomos kainomis, nuomotis ne bendrabutį pasirodė pigiau:

Room and board per semester, per person

Owen Hall
Room Set-up	Plan Rate
Double room	$2,944
Single room designed permanently for one person	$3,438
Single room designed for two people	$3,874
All Owen plans include $300 credit toward Owen food purchases, plus 75 residence hall meal accesses.

žr.: http://liveon.msu.edu/rates

http://www.craigslist.org pagrindinis internetinis puslapis prireikus ką nors nusipirkti, parduoti bei išsinuomoti. Paskaičiavus, bendrabutis mėnesiui kainuotu vienviečiame kambaryje kainuotu 850 dolerių, dalinantis kambarį su kažkuo – 736 dolerių, bet tarkime dar prie to gauni 300 dolerių maistui išleisti ir 75 patiekalus. Kad ir kaip skaičiavau, vis tiek brangu, nes internete pilna skelbimų su kambarių nuoma nuo 200 iki 600 dolerių apartamentuose su baseinu, teniso kortais ir panašiai, plius svetaine ir virtuve, todėl gali pats šeimininkauti. Žodžiu čia kiekvienam spręsti kas geriau – ar gyventi prie pat universiteto ir kasdien valgyti universiteto kavinėje (maistas brangus ir prastas) ar parizikuoti ir pasiieškoti kambario. Jeigu nepavyks, kol dar nesibaigus registracija, galima stverti bendrabutį (pasitikrinkite iki kada galima registracija).

Aš nusprendžiau ieškoti. Paieškos vieta – http://www.craigslist.orgpagrindinis internetinis puslapis prireikus ką nors nusipirkti, parduoti bei išsinuomoti. Sekėsi sunkiai sugaišau daug laiko, bet galiausiai pavyko. Viena iš bėdų, tai kad ten nuomos kontraktai pasirašomi minimum metams, todėl tik vienam semestrui apartamentus gali rasti, jeigu kažkas kažkur išvyko arba šiaip kokios ypatingos aplinkybės.

Beje dėka buto paieškų aš susiradau pirmus draugus East Lansinge!

Taigi esminiai dalykai ieškant buto:

Dauguma jų be baldų, teks pavargti rasti su baldais;
Labai svarbu atstumas nuo fakulteto, nes kaip minėjau, be mašinos tikras prapuolimas;
Mokesčiai nėra dideli (o tiksliau labai maži, aš mokėjau 25 dolerius per mėnesį ir čia su viskuo – kebeline, internetu, šildymu), todėl nereikėtų labai smarkiai jaudintis, jeigu skelbime parašyta, kad mokesčius reiks pačiam mokėti.
Pastebėjimas: amerikietiškas ir lietuviškas supratimas apie tvarkingumą labai skiriasi, vaikinai su kuriais aš gyvenau laikė save labai tvarkingais, o aš laikiau save tik vidutine, o galiausiai gavosi taip, kad jų požiūriu, aš buvau švaros maniakė, kai tuo tarpu mano požiūriu, tai buvo labiausiai apkuistas butas, kokį man teko matyti (aišku, vėliau dar ne tokių ten namų pamačiau). Todėl, kad ir koks apsikuitėlis be būtum, ieškok tvarkingų namo draugų.
Nepamiršk pašto dėžutės viduje pasirašyti savo pavardės, nes kitaip paštininkas tau skirtus laiškus grąžins siuntėjui.
Už butą dažniausiai mokama čekiais, man pavyko susitarti su kambariokais, kad aš jiems duotu grynus, o jie išrašo bendrą čekį šeiminiams.

Taigi kaip baigėsi man. Po susirašinėjimų ir sąlygų derinimo pagal kokius 7 skelbimus (plius ir pati buvau pasiskelbus craiglist.org, kad ieškau kur apsistoti) į Ameriką skridau neturėdama kur apsistoti. Tik viena labai gera mergina vardu Annalisa, po mano kreipimosi dėl nuomos, pasakė, kad aš pavėlavau, tačiau pasiūlė pabūti savaitę pas ją, kol kažką rasiu, nes jos naujoji kambariokė atvyks vėliau. Jos namas (condo) buvo tikrai jaukus, o pati Annalisa tikras džiaugsmas ir palaima, nes ji visur mane vežiojo (pvz. iki BestBuy elektroprekių parduotuvės http://www.bestbuy.com nusipirkti kompiuterio, nes be jo buvau kaip be rankų, o ta parduotuvė toli J), plius ji buvo pirmakursė teisės studentė, todėl orientacinė savaitė mums vyko kartu, kartu ieškojom knygų (et kaip ranka drebėjo mokėti po nuo 100 iki 170 dolerių už knygą).

Galiausiai savaitė ėjo į galą, jau nežinojau kur dėtis, kai netikėtai gavau laišką iš mano būsimo „Housemate“. Jiems reikėjo skubiai žmogaus, o man buto, nors po Annalisos condo, Capitol Villa šiek tiek liūdino, bet manau tai buvo gera išeitis.

http://www.forrent.com/apartment-community-profile/1000057280.php – 20 min pėsčiomis iki teisės koledžo (arčiau sunkiai ar galėjau rasti, nes arčiau jau skaitosi Campus, o kampus yra tik universiteto apstatai arba bendrabučiai), nuoma man kainavo 500 dolerių per mėnesį plius apie 25 doleriai mokesčiai, kartu gyveno du vaikinai, sutarėm puikiai, nors man ir tekdavo neretai jų netvarką kuopti, tačiau kai labai reikėdavo, kad kas kur pavežtų problemų nekildavo. Jie buvo apstatę visą butą, išskyrus mano kambarį, todėl čia jau teko suktis kaip sugebėjau. Lova nusipirkti buvo didžiausia prabanga (neklauskit iš kur tokia sėkmė, bet man ją paskolino naujas mokslų draugas), spinta buvo Walk in (sandėliuko tipo), todėl dar nusipirkti teko patalynę, spintelę, veidrodį, sėdmaišį (nesusilaikiau), stalinę lempą ir šiek tiek rėmelių dėl jaukumo… Įsikūrimas man kainavo dar papildomai apie 200 dolerių. Mano kambarys:

Mano mylimiausias krėslas svetainėje:

Baseinas, kuriam jau kaip ir buvo per šalta nuo rugsėjo mėnesio (įsivaizduokite, kad oras ten praktiškai identiškas, kaip ir Lietuvoje):

MAISTAS

Apie maistą galbūt trumpai. Pradžioje buvo sunku susilaikyti neprisipirkus įvairiausių pusfabrikačių, o gal net visų „fabrikačių“, nes užtekdavo tik mikrobangų krosnelėje pasišildyti. Perki patiekalą jau trijų dalių lėkštėje: pvz. mėsa, ryžiai, daržovės. Vėliau skonio receptoriams atgavus sąmonę, suvokiau kokio prasto lygio yra tie „paruoštumai“ už pusė dolerio. Bet maisto pasirinkimas tikrai susuko galvelę, šaldytuvas visada buvo pilnas, labai patiko studentų kultūra neštis savo maistą, todėl visada turėdavau morkyčių, sausainukų, jogurto, vaisių ar kokių kitų gėrybių savo krepšyje (universitete praleidi visą dieną, tai atsargos būtinos). Gaiviųjų gėrimų pigumas ir įvairovė irgi turėjo įtakos mano mitybai, bet laikui bėgant, viską išragavus dėl grįžau prie arbatų ir vandens nors ir dauguma bendramokslių studijų krūvį bandė atlaikyti stiprindamiesi energetiniais gėrimais, kaip kokiu vandenėliu. O pasirinkimas jų tikrai įspūdingas:

Universiteto kavinukės nepigios ir kokybė prasta, jos yra mėgstamas tiek studentų, tiek dėstytojų pašaipų objektas. Bet jeigu jau esi universitete ir neturi ką valgyti, greičiausiai keliausi į anksčiau minėtą Owen Hall bendrabučio valgyklą arba į International Center, kur yra Food Hall su įvairių šalių virtuvių patiekalais. Smagi idėja yra ta, kad universitete ištisai vyksta įvairūs renginukai, pristatymai, į kuriuos rengėjai vilioja maistu! Prisiregistravus kaip universiteto studentas, kasdien gauni pranešimus apie vykstančius renginius, tad gali lėkti ir vaišintis į valias. Vien ko tik verta pica su dekane kiekvieną antradienio popietę!

KELIAVIMAS

Į Ameriką keliavau suplanavus krūvą kelionių, tai buvo viena iš pagrindinių mano motyvacijų. Bet čia deja ne viskas buvo tai paprasta, kaip tikėjausi. Pirmiausiai reikia draugų. Ši dalis pavyko.

Antra reikia laiko, o čia jau buvo problema. Studijų krūvis labai didelis, mokindavausi visą savaitę įskaitant savaitgalius, lankomumas privalomas, todėl neretai mane kelionėje lydėdavo ir knygos. Trečias momentas pinigai. Su mašina turint nedaug laiko toli nuvažiuoti nebuvo galimybės, o lėktuvų bilietai gaunasi labai brangūs, kadangi šalia nėra didelio oro uosto.

Nepaisant to, iki Niagaros krioklių galima nuvažiuoti su mašina per 7 val. kartu aplankant ir Kanados kraštelį. Tą reikėtų daryti iki lapkričio mėnesio, nes vėliau būna šalta ir baigiasi sezonas. Beje pakeliui yra Cyder Point amerikietiškų kalnelių parkas…

International Center organizuoja kelionę į Čikagą, puiki proga susirasti draugų ir pamatyti vieną didžiųjų Amerikos miestų. Apskritai, universitetas organizuoja daug įvairių renginių, apie kuriuos siunčia naujienlaiškius, taigi tik turėk kada nueiti.

MOKYMOSI SISTEMA

Labai nustebino kaip panašiai veikia VDU ir MSU teisės fakultetai. JAV apskirtai teisės studijos pratik magistras, bakalauro teisės studijos neegzistuoja. Jei lygiai taip pat turi tris semestrus, tik tiek, kad dalykų daug daugiau nei VDU, todėl juos pasirinkti teks pačiam derinant su VDU.

Lankomumas privalomas, kiekvienas dėstytojas kurso programoje išdėsto savo taisykles ir sankcijas už praleistas paskaitas. Paskaitoms ruošiamasi iš anksto, studentai paskaitoje nuolat kalbinami, pristatinėja bylas, o nepasiruošimas paskaitai – didžiausia gėdai praktiškai nenutinkantis reiškinys. Bibliotekos nuolatos pilnos studijuojančių, ne todėl, kad namie knygų neturi, tiesiog toks darbo stilius. Pati daug laiko praleidau bibliotekose, nes tarp paskaitų nebūdavo kada namo vaikščioti – ruošdavausi kitai paskaitai. Sekmadienio vakarą studentas su pižama skaitykloje nieko nestebina. Kopijavimo aparatai nemokami, tai čia gera žinia, bet kad be brangių knygų neišsisuksi, tai jau liūdna žinia.

Dar neprasidėjus semestrui dėstytojai intranete patalpina visą reikiamą informaciją, kokių priemonių reikės ir ką pasiruošti jau pačiai pirmai paskaitai, taip kad nebūtų nieko užduota nebūna. Literatūros sąraše nurodoma knygos, kurių reikės, dažniausiai jos būna naujos, todėl niekur kitur, kaip tik knygyne negausi. Tais atvejais, kai jos būna metų ar kelių senumo, galima pabandyti rasti dėvėtą per internetą ar panašiai. Beje knygynai mokslo metų gale priima knygas atgal (jeigu turi informacijos, kad jos bus naudojamos), bet atgal gaunama suma niekada neviršija 20 proc. sumokėtos kainos.

Atisikaitymo tvarka taip pat skiriasi priklausomai nuo profesoriaus, tai gali būti rašto darbas, essay, atviri klausimai ar uždari. Egzaminai dažniausiai laikomi kompiuteriu instaliuotoje programoje, kuri užblokuoja visas kitas programas. Programą instaliuoja koledžo programuotojai. Studentai atvykę iš kitų šalių gali prašyti special acommondation – pailginto egzamino laiko, teisės naudotis žodynais ir gramatines klaidas taisančios programos. Aš, aišku, viso šito prašiau, nors laiko vistiek neužteko net atsiversti žodynui. Patarimas pasiimti didelį anglų-lietuvių kalbos žodyną – per egzaminą pravers net ir geriausiam anglakalbiui. Dėl šių visų nuolaidų tarptautiniams studentams, greičiausiai egzaminą teks laikyti vienam prižiūrimam vieno iš universiteto darbuotojų, o galbūt kompaniją palaikys ir dar vienas kitas bendramokslis ne amerikietis.

Vertinimo sistema yra nuo A iki D. Kad kas nors būtų neišlaikęs nors vieno egzamino dar neteko girdėti niekam, taigi skolos tikrai neparveši. Kita vertus, norėdamas parveši balą aukštesnį nei C, turėsi labai labai pasistengti.

Kreditai skaičiuojami kontaktinėmis valandomis. Pagal nerašytą taisyklę, studentas turėtų sugaišti apie 3 val. darbo namuose kiekvienai kontaktinei valandai. Normalus kreditų skaičius per semestrą nuo 12 iki 14. Aš turėjau 15 kreditų, tad dirbau dieną naktį. Amerikietiški kreditai su lietuviškais nėra tapatūs, tad būtina į tai atsižvelgti sudarinėjant paskaitų tvarkaraštį.

Dėstytojai labai linkę bendrauti, dalintis informacija, diskutuoti ir netgi padėti ieškant darbo ar šiaip kokioje projektinėje veikloje. Klausimai labai pageidaujami ir laukiami. Beje ir saldainiai, sausainiai, tortai ar net picos paskaitoje studentams nuo dėstytojo nėra naujiena. Per Research, Writing and Advocacy seminarus dėstytoja pradžioje išsiklausinėjus kokie mūsų mėgstamiausi saldainiai, pasirūpino, kad jų nei per vieną paskaitą netruktų.

Kad jau paminėjau papildomas veiklas, tai jų tikrai apstu ir verta įsitraukti perspektyvų ir ryšių prasme. Informaciją apie jas gausite per paskaitas, orientacines savaitės metu bei naujienlaiškiuose.

Labai svarbu gauti reikiamus prisijungimus prie intraneto TWEN, WestLaw, bei NexisLexis, todėl vėl pasikartosiu, kad atvykstant į rudens semestrą yra būtina atvykti anksčiau ir sudalyvauti orientacinėje savaitėje, priešingu atveju prašyti administracijos darbuotojų pagalbos. Jie tikrai linkę padėti ir suteikti įvairiausių nuolaidų (todėl nepamirškite lauktuvių jiems).

KITI ĮDOMUMAI

Mane kasdien lydėdavo plius minus 4 knygos, kompiuteris, pietų krepšelis ir gėrimas. Kaip įsivaizduojat nešulys ne pats lengviausias:

Kai kurie studentai į paskaitas ateina su kelioniniu lagaminuku, kad tik nereikėtų tiek svorio nešiotis. Išeitis – vos tik atvykus nusipirkti spintelės spyną, perėjus visus aukštus susirasti spintelę be spynos, ją užrakinti ir skubėti į administraciją užregistruoti kaip savo! Spintelių mažai, todėl reikia tai daryti dar prieš semestro pradžią. Negavus spintelės teks laukti, galbūt netyčia kada kokia atsilaisvins ir tada jau stverti.

Dėl bibliotekos. Jeigu galvojate nepirkti knygų ir skaityti jas pasiimant bibliotekoje, tai labai rizikuojate, kad pavyzdžiui jos nebus tuo metu, kai jums prireiks. Bibliotekoje yra privatūs mokymosi kambariukai Sudy rooms, kurie yra labai paklausūs, todėl reikalinga jų išanskitnė rezervacija per intranetą.

Beje, JAV dokumentai nėra Europoje paplitusio A4 formato. Jų standartinis popieriaus lapas yra šiek tiek trumpesnis ir platesnis.

TARPTAUTINIAI DALYKAI

Vienas iš pirmųjų būtinybių atvykus – apsilankyti International Center, dėl studentiškų ir imigracinių reikalų. Ten jus dar maloniai nustebins apie privalomą tuberkuliozės testą (TB). Tarptautiniams studentams organizuojama atskira orientacinė savaitė. Aš jos renginiuose negalėjau sudalyvauti, nes man jau vyko paskaitos (Teisės koledžas viską pradeda anksčiau nei visas universitetas, todėl nereikėtų ir labai išsigąsti, kad tik atvykus visur bus tuščia dar), tačiau manau Interntional Centre organizuojami renginiai labai naudingi ir svarbūs.

DARBAS

Prieš važiuodama į MSU buvau įsitikinus, kad tikrai dirbsiu. J-1 viza suteikia galimybę dirbti 20 val. per savaitę Universiteto teritorijoje (On Campus), darbų yra valgyklose ir pan., todėl galimybė gauti darbą(o ypač atvykus anksčiau) yra, tačiau problema iškyla dėl krūvio. Lietuvoje sugebu suderinti 40 val. darbo savaitę su studijomis, tačiau MSU net ir nedirbdama neturėjau laiko nei pramogom nei skaniam ilgam miegui, todėl idėjos dirbti teko atisakyti. Kita vertus, jeigu pasiėmus mažiau kreditų ir tada jau visiškai atsisakant pramogų, dirbti įmanoma. Čia galite pasinaudoti International Center organizuojama supaprastinta tvarka gauti Social Security Number, tik nepražiopsokite kada tai bus.

PRAMOGOS

Jeigu neturėsite su savimi paso, pamirškite apie įėjimą į bet kokį klubą, ar alkoholio pirkimą parduotuvėje ar kavinėje. Nors įstatymai reikalauja nuolatos su savimi nešiotis pasą, aš to nelabai norėjau daryti, nes praradus turėčiau daug problemų (beje iš manęs ten buvo pavogę piniginę, tai problemos ištiktųjų buvo labai arti). Kai kur priima Lietuviškas teises, tačiau ne visur. Vėlgi, Internatiol Centre organizuoja amerikietiško ID gamybą atvykėliams, tad galite pasinaudoti proga.

Pramoga, kurios nepraleidžia net ir Universiteto rektorė – Tailgating ir futbolas. Viskas prasideda šeštadienį nuo 7 ryto futbolo varžybų dieną. Visi apsiginklavę užkandžiais ir svarbiausia gausybe alaus renkasi aplink futbolo stadioną ir pramogauja iki varžybų pradžios, kuri yra 12 val. dienos. Ne visi turi bilietus ir eina į varžybas, bet už tai niekas nepraleidžia progos papramogauti prieš jas. Tai vadinasi Tailgating, tad būtina nusipirkti universiteto aprangą ir įsilieti į minią:

APIBENDRINIMAS

Prieš keliaujant studijuoti i Michigan State University reikia teisingai suvokti ką tau duos šie manai. MSU College of Law yra pilnas perspektyvų ir galimybių, tačiau reikalaujantis daug darbo. Tai puiki proga pažinti žmones, įgyti patirties, tobulėti, tačiau ši galimybė yra brangi finansiškai ir tai nėra pramoginė kelionė.

Priedai: