Istorija

Teisės studijų Vytauto Didžiojo Universitete 90-metis

Raida. Personalas

Paskelbus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę 1918 m. bei prasidėjus aktyviems teisėkūros procesams, buvo didžiulis teisininkų poreikis. Dėl Vilniaus krašto okupacijos teisininkų rengimo centru tapo Kaunas.

1920 m. Kaune buvo įsteigtas Aukštųjų kursų Teisės skyrius, kuris valandų skaičiumi ir mokymosi dalykais prilygo universitetui. Studijos kursuose turėjo trukti aštuonis semestrus, tačiau studijų trukmė nepakito ir įsikūrus universitetui.

1922 m. įkūrus Lietuvos universitetą (nuo 1930 m. jam suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto vardas) jame nuo 1922 m. balandžio mėn. 12 d. pradėjo veikti Teisių fakultetas.  Pirmasis posėdis įvyko 1922 m. rugsėjo 16 d.; ši diena laikoma Teisių fakulteto veiklos pradžia. Paskaitos prasidėjo 1922 m. rugsėjo 18 d.

Fakultete veikė net 15 katedrų (vėliau – 13): 1) teisės enciklopedijos (t.y. teisės teorijos), 2) romėnų teisės istorijos ir dogmos (t.y. kanonų teisės), 3) Lietuvos teisės istorijos, 4) politinės ekonomijos, 5) teisės filosofijos istorijos, 6) valstybinės teisės, 7) statistikos, 8) finansų teorijos, 9) civilinės teisės, 10) civilinio proceso, 11) baudžiamosios teisės, 12) baudžiamojo proceso, 13) administratyvinės teisės (t.y. administracinės), 14) prekybinės teisės, 15) tarptautinės teisės.

Moksliniai darbai 1923-1940 m. buvo skelbiami leidinyje „Teisių fakulteto darbai“ (išėjo 10 tomų).

1930 m. universitetui suteikus Vytauto Didžiojo vardą iš naujo buvo reglamentuota fakulteto struktūra. Liko dirbti trylika katedrų: sujungtos teisės enciklopedijos ir teisės filosofijos, civilinės ir civilinio proceso, atsirado nauja Romėnų teisės istorijos katedra.

1924 m. Fakultetui buvo numatyta 33 vyresniojo (profesorių ir docentų) mokslo personalo vietos, tačiau tuo metu tebuvo užimta 21, 1926 m. -29 etatai. Taip pat talkino šeši dėstytojai iš kitų universiteto fakultetų (pvz., teismo mediciną dėstė Medicinos fakulteto docentas K. Oželis).

1931 m. buvo užsimota įsteigti Klaipėdos krašto teisės katedrą, siekiant parengti kvalifikuotus teisininkus šiame krašte, kuris buvo perėmės Vokietijos teisę. Civilinę teisė ir procesą, administracinę teisę vokiškai skaitė profesoriai iš Vokietijos A. Seangeris ir A. Baumgartenas

1932 m. gegužės 22 d. Teisių fakulteto taryba už didelį indėlį į teisės mokslą pripažino daktaro laipsnius profesoriams M. Romeriui ir A. Janulaičiui. Dar trys darbuotojai apsigynė daktaro disertacijas: A. Tamošaitis, D. Krivickas, V. Čepas.

1933-1935 m. VDU teisės fakultetas neteko nemažai mokslo personalo: dėl amžiaus neteko teisės turėti etatą V. Mačys, P. Leonas, A. Moravskis. Iš fakulteto, 1933 m. uždraudus advokatams verstis kitokia veikla, pasitraukė advokatai profesorius S. Bieliackinas, docentai V. Stankevičius , A. Tumėnas. Mirė profesorius A. Kriščiukaitis (1933), A. Jaščenka (1934), Sokolovskis (1934).

Keli darbuotojai buvo atleisti dėl kvalifikacijos stokos, dar trys – dėl netaktiško elgesio su studentais.

Studijų organizavimas

Be privalomų teisės dalykų, studentams buvo rekomenduojama mokytis kalbas, istoriją, psichologiją, logiką, o nuo 1930 m. – privaloma.

Dėstytojai, esant literatūros stygiui parengė spaudai savo dėstomus kursus. Išleista nemažai studijoms reikalingos verstinės literatūros: Girard „Romėnų teisė“., C. Beccaria „Apie nusikaltimus ir bausmes“ ir kt.

Diplomui gauti Teisių fakulteto studentai turėjo išklausyti visą kursą, gauti visų dėstomų dalykų, pratybų ir seminarų įskaitas, išlaikyti egzaminus ir parašyti diplominį darbą. Diplominio tema, kiek galima, turėjo būti iš Lietuvos gyvenimo, ne mažiau kaip 20 mašinėle rašytų puslapių. Darbas nebuvo ginamas – jį vertino prižiūrintis profesorius – darbo vadovas bei kitas paskirtas fakulteto dėstytojas.

Jei studentai baigdavo kursą ir nesugebėdavo išlaikyti egzaminų (taip užtęsdami studijas), tai norėdami gauti diplomą – privalėjo išsilaikyti skolas per trejus metus, t.y. privalėjo anksčiau nei prieš trejus metus laikytus egzaminus laikyti iš naujo.

1924-1939 m. VDU teisės fakultete teisininko diplomus gavo 959 teisininkai.

Teisių fakulteto perkėlimas ir atgimimas

Po Vilniaus krašto atgavimo, 1939 m. lapkričio 26 d. Fakulteto taryba pasiuntė į Vilnių savo delegaciją – A. Janulaitį, A. Rimką, M. Romerį.

1939 m. gruodžio 13 d. Seimas priėmė Universitetų įstatymą, pagal kurį galėjo veikti du universitetai VU – Vilniuje ir VDU Kaune.

1940 m. sausio 18 d. specialiu Prezidento aktu iš Vytauto Didžiojo Universiteto mokslo personalo nariai buvo perkelti į Vilniaus Universitetą, kuriame dekano pareigas toliau tęsė A. Janulaitis.  Tuo metu fakultete studijavo 569 studentai.

Taip VDU Teisių fakultetas tapo tvirta materialine ir moksline baze Vilniaus universiteto teisės ir ekonomikos fakultetams.

Po VDU atkūrimo 1989 m., teisės studijos atkurtos tik 1995 m. Teisės institute, kuris nuo 2008 m. buvo pertvarkytas į Teisės fakultetą.

Šiuo metu 1998-2012 baigė jau 15 absolventų laidų: 1998 m. – 21, 1999 m. – 31, 2000 m. – 58, 2001 m. – 49, 2002 m. -42, 2003 m.- 49 , 2004 m. – 55, 2005 m. – 49,  2006 m. – 49, 2007 m. – 39, 2008 m. – 38, 2009 m. – 42, 2010 m. – 30, 2011 m. – 47, 2012 m.  –  absolventų.

Teisės instituto direktoriais, fakulteto dekanais buvo: a.a. P. Miškinis, Tadas Klimas, Stasys Šedbaras, Julija Kiršienė

Žymiausi VDU Teisių fakulteto mokslininkai (1922-1940 m.):

Mykolas Römeris (1880 – 1945 m.) nuo 1922 m. VDU dėstė konstitucinę teisę. 1927-1928 m. ir 1933-1939 m. buvo VDU rektoriumi. 1932 m. – atstovavo Lietuvai Hagos tribunole. Vertinant pačią mokslinę ir pedagoginę veiklą, 1926 m. M. Romeriui suteiktas profesoriaus mokslo pedagoginis vardas, o 1932 m. – teisių daktaro laipsnis.

Augustinas Janulaitis (1878 – 1950 m.) .Jis savo darbais iš esmės sukūrė naują mokslo discipliną – teisės istoriją. A.Janulaitis taip pat buvo žinomas ir kaip užsienio teisės istorijos žinovas. 1919–1925 m. buvo Lietuvos Vyriausiojo tribunolo teisėjas, 1924 m. – Vyriausiojo Tribunolo pirmininkas. Nuo 1922 m. Lietuvos universiteto Teisių fakulteto Istorijos katedros vedėjas, 1924 m. – ordinarinis profesorius, 1932 m. – suteiktas Garbės daktaro vardas, nuo 1935 m. – teisių fakulteto dekanas Kaune, nuo 1939 m. – dekanas Vilniaus universitete.

Petras Leonas (1864 – 1938 m.). Jis yra laikomas geriausiu teisės teoretiku to meto Lietuvoje. 1926-1938 Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas. Nuo 1922 m. – Teisių fakulteto dekanas. 1932 m. rugsėjo 25 d. pripažintas VDU Garbės daktaro laipsnis.

Antanas Kriščiukaitis (1864 – 1933 m.). Jis buvo pirmasis Vyriausiojo Tribunolo pirmininkas, tą darbą dirbęs nuo 1919 m. iki 1933 m. Nuo 1923 m. buvo Lietuvos universiteto Teisių fakulteto profesorius ir dėstė baudžiamąjį procesą. 1920 m.  kartu su kitais steigėjais įregistravo Lietuvos teisininkų draugiją, kurios pirmininku buvo beveik 13 metų. Nuo 1922 m. redagavo draugijos leistą žurnalą „Teisė“. 1924 -1927 m. paruošė  Baudžiamojo proceso įstatymo projektą.