VDU mokslininkai: dirbtinio intelekto kuriami netikri tyrimai klaidina visuomenę
„Atlikti tyrimai rodo, kad suklastotus straipsnius, kurie imituoja mokslinį stilių, sunku atskirti nuo tikrų mokslinių darbų. Egzistuoja rizika, kad dirbtinio intelekto (DI) sukurti straipsniai, kurie dažnai atrodo kaip moksliniai, yra specialiai sukurti taip, kad būtų lengvai randami per akademines paieškos sistemas, tokias kaip Google Scholar, kas dar labiau apsunkina klaidingos informacijos atpažinimą ir stabdymą. Netikri tyrimai gali būti panaudoti daryti įtaką diskusijoms jautriomis temomis. Visa tai kelia riziką, jog gali sumažėti visuomenės pasitikėjimas mokslu“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto docentė dr. Aušrinė Pasvenskienė.
Reikšmingos pasekmės
Teisininkė kartu su VDU Teisės fakulteto docentu dr. Tomu Berkmanu pristatys savo pranešimą „Akademinė laisvė dirbtinio intelekto ir švietimo technologijų amžiuje“ (angl. Academic Freedom in the Age of AI and EdTech) spalio 9–10 d. bendroje Lietuvos ir MIT mokslinėje konferencijoje „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“ (angl. Human and More-Than-Human Futures: Innovating Technologies for Coexistence). Konferenciją organizuoja dvylikos pagrindinių Lietuvos universitetų, tyrimų centrų ir įmonių konsorciumas, kurį koordinuoja VDU.
Pasak doc. dr. A. Pasvenskienės, plačiajai visuomenei gali būti sunku atskirti DI generuotą turinį nuo recenzuotų publikacijų, todėl baiminamasi, kad sparčiai augantis suklastotų DI generuotų tyrimų srautas, patenkantis į mokslinių tyrimų duomenų bazes, gali sukelti grėsmę visai mokslo komunikacijos sistemai, keldamas abejonių dėl mokslinės literatūros patikimumo.
Doc. dr. Ausrine Pasvenskienė
„Labai svarbus universitetų bendruomenės vaidmuo yra informuojant visuomenę būti budriais ir kritiškais renkantis, skaitant ir vertinant mokslinę literatūrą. Šiuo metu ypač populiarus didžiųjų kalbos modelių (LLM) naudojimas gali turėti itin reikšmingų pasekmių tiek mokslui, tiek visuomenei, o ypač jų tarpusavio sąveikai“, – teigia docentė.
Vis dėlto, anot doc. dr. T. Berkmano, ne universitetai turėtų atlikti pagrindinį darbą akademinio turinio, su juo siejamų duomenų ir jų nuosavybės apsaugos srityje – tai, visų pirma, turėtų būti bendro šalies ar ES reguliavimo akiratyje. „Visi pagrindiniai atsakymai į tai, kaip veikia intelektinės nuosavybės teisė AI naudojant įvairius mokslo-meno veiklos rezultatus (ar duomenis) turi būti pateikiami bendrame reguliavime, tuo tarpu universitetai gali tai labiau detalizuoti nepažeidžiant bendrų principų“, – sako mokslininkas.
Dvi pusės
Tad kiek mokslininkams likę akademinės laisvės DI kuriamame pasaulyje? Pasak dr. T. Berkmano, kelių intelektų konkurencija – šiuo atveju, žmogaus ir dirbtinio intelekto, gali pasukti tiek gerąja, tiek blogąja kryptimi.
„Konkurencija blogąja prasme būtų tokia, kai dirbtinis intelektas vienaip ar kitaip gali pradėti diktuoti tyrimo ar mokymo(si) eigą, mokslininkas/pedagogas gali net nepastebėti, kad tai jau nebelaisvas procesas, o DI valdomas su visomis to problemomis (šališkumais, haliucinacijomis, tendencingumais ir t.t.). Kita vertus, DI ir žmogaus intelekto konkurencija kaip tik gali akseleruoti žmogaus (jo intelekto) inovatyvumą ir produktyvumą, ypač jeigu mokslininkas/pedagogas nepraranda budrumo ir išlaiko DI kontrolę, DI lieka tik įrankiu akademinėje veikloje“, – pastebi jis.
Doc. dr. Tomas Berkmanas
Visgi, pasak docentės dr. A. Pasvenskienės, DI ir švietimo technologijų naudojimas švietimo procese lėmė naujų iššūkių atsiradimą akademinei laisvei. „Kai kurie mokslininkai pastebi, kad prieš skaitmeninę erą kiekviena paskaita buvo unikali – pasirodymas, kuris kito priklausomai nuo auditorijos ir konteksto – visai kaip džiazas. Taip buvo todėl, kad kiekvienas profesorius veikė kaip meistras, ir nebuvo galimybių įsiterpti tarp jo ir jo meno“, – teigia mokslininkė.
Dabar, anot jos, vis didėjantis standartizuotų mokymo sistemų ir technologijų švietime naudojimo vaidmuo galėjo lemti paskaitų dizaino ir dėstymo suvienodėjimą: „Skaitmeninės medžiagos kūrimas reikalauja daug laiko ir pastangų ne tik ją parengti, bet ir vėliau atnaujinti. Mokymasis naudotis švietimo technologijų (EdTech) priemonėmis ir jų valdymas užima daug laiko, o nuolatinė EdTech raida reikalauja daug pastangų, kad neatsiliktum. Visa ši skaitmeninė aplinka gali atitraukti dėmesį nuo mokslinių tyrimų, paties turinio ar pedagoginės kokybės. Tačiau tai nereiškia, kad akademinė laisvė leidžia nesidomėti inovatyviais dėstymo metodais. Priešingai, ji įpareigoja ieškoti tinkamiausių būdų perteikti žinias studentams.“
Vertė – autentiškume
Moksliniuose darbuose taip pat jau įsivyrauja standartizuota DI siūloma akademinė kalba, kas lemia akademinių tekstų suvienodėjimą, užgožiamas originalus stilius ar metodologijos, bei kūrybiško ar netradicinio rašymo stilius.
„Per didelė priklausomybė nuo dirbtinio intelekto įrankių atliekant tokias užduotis kaip teksto rengimas, redagavimas ar citavimas, gali mažinti tyrėjų kritinį santykį su savo paties indėliu ir silpninti intelektinę autonomiją. Tyrimai atskleidė, kad reguliariai naudojant dialogų sistemas pastebimas pažintinių gebėjimų mažėjimas, mažesnė informacijos įsiminimo galimybė ir didesnė priklausomybė nuo šių sistemų“, – teigia doc. dr. A. Pasvenskienė.
Anot mokslininkės, tyrimai rodo stipriai augantį DI naudojimą akademiniame darbe – įrankiai, kuomet naudojami atsakingai ir etiškai, gali pasitarnauti įvairiose dėstytojų ir tyrėjų darbo veiklose bei sumažinti tam skiriamą laiką: „Vis dėlto, labai svarbu skatinti autonomišką, originalią akademinę mintį ir jos raišką. Man patiko vienoje konferencijoje girdėta frazė: „Kada nors mokėsime tiems, kurie gebės rašyti patys“.“
Konferenciją „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“ organizuoja Lietuvos konsorciumas.
Lietuvos konsorciumo, bendradarbiaujančio su MIT, nariai: koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos energetikos institutas, AB „Ignitis grupė“, LTG grupė, UAB „Euromonitor International – Eastern Europe“ ir UAB „Novian“.
Lietuvos konsorciumo veiklas remia Lietuvos mokslo taryba.
