Duris į Jūrų teisės koridorius TF studentams atvers svečias iš Laplandijos universiteto (Suomija)

Vasario mėnesį VDU Teisės fakultete svečiuosis doc.dr. Stefan Kirchner, dėstysiantis Jūrų teisės kursą. Šiuo metu šis profesorius yra Laplandijos universiteto Teisės fakulteto docentas.
Stefan Kirchner VDU Teisės fakultete svečiuojasi nebe pirmą kartą ir yra aktyvus tiek akademinėje, tiek profesinėje veikloje. Magistro laipsnį jis įgijo Justus Liebig Universitete Vokietijoje, o daktaro disertaciją apgynė VDU Teisės fakultete. Stefan Kirchner taip pat studijavo universitetuose Utrechte (Olandija), Kembridže (Jungtinė Karalystė), Helsinkyje (Suomija) ir Izmire (Turkijoje), stažavosi Hagos Tarptautinės teisės akademijoje (Hague Academy of International Law). Stefan Kirchner buvo Justus Liebig ir Georg August Universitetų lektorius Vokietijoje bei vizituojantis dėstytojas Taras Shevchenko universitete Kijeve.
Kalbat apie profesinę veiklą, Stefan Kirhner turi reikšmingą praktinio teisinio darbo patirtį. Jis buvo įkūręs nuosavą advokato kontorą ir kelerius metus vertėsi advokato praktika Vokietijoje, kur specializavosi žmogaus teisių, tarptautinės teisės srityse. Vėliau dirbo valstybinėse institucijose, t.y. Berlyne įsikūrusiame Federaliniame Vokietijos užsienio reikalų biure (German Federal Foreign Office), jūrų teisės departamente, buvo oficialus Federalinės Vokietijos Laivybos ir hidrografijos agentūros (German Federal Maritime and Hydrographic Agency) laivyno departamento atstovas.
Dėstydamas Jūrų teisės kursą, prof. Stefan Kirchner atkreipia dėmesį, kad globalėjančiame pasaulyje nuolatos auga jūrų ir vandenynų reikšmė ne tik dėl vandenynų teikiamų gamtos išteklių, bet ir dėl prekinės laivybos plėtros. Nors laikomasi nuostatos, kad šiuo metu laivybos pramonė patiria krizę, tačiau nepaisant to, pati laivyba ir su ja susijusi sritis tuo pačiu susiduria su dideliais pokyčiais, pradedant nuo didėjančio laivų tonažo dėl tarptautinės verslo plėtros ir baigiant griežtėjančiais aplinkosaugos standartais bei vystoma laivyba Arkties vandenyne tarp Europos ir Šiaurės Amerikos bei Azijos, siekiant greitesnio tarpžemyninio susisiekimo jūra ir vandenynais. Dėl šių priežasčių auga jūrų teisės ir atitinkamo teisinio reguliavimo svarba. Minėti pokyčiai daro poveikį ir Lietuvai, kaip jūrinei valstybei, nes per paskutiniuosius 15 metų Lietuvoje stebimos itin išaugusios prekybinės laivybos apimtys, auga Lietuvos kaip jūrinės valstybės vaidmuo. Todėl svarbu, kad būsimi teisininkai Lietuvoje įgytų bent minimalų pasirengimą jūrų teisės srityje, kuris reikšmingas kuriant Lietuvos kaip atsakingos jūrinės valstybės ateities viziją.