Kviečiame į viešą diskusiją „Smart Technologies – Introduction“!

Kviečiame dalyvauti Moksleivių teisinio švietimo programoje 2018!

Europos Studentų Teisininkų Asociacija (ELSA), veikianti 44 šalyse ir turinti daugiau nei 50 000 narių teisininkų, organizuoja nacionalinio masto teisinio ugdymo projektą – Moksleivių teisinio švietimo programą 2018 (MTŠP’18), skirtą visų Lietuvos bendrųjų bei profesinių 9-12 klasių moksleiviams.

ELSA Lietuva aktyviai siekia, jog Lietuvos moksleiviai domėtųsi ir gilintų savo teisines žinias, susipažintų su teisininkų bendruomene bei lavintų savo asmeninius gebėjimus. Esminis šio renginio tikslas – ugdyti politiškai aktyvų ir sąmoningą tautos narį, turintį esmines, praktiniam gyvenimui būtinas žinias, supažindinti moksleivius su teisine sistema ir atkreipti visuomenės dėmesį į teisinio švietimo stygių mokyklose.

Renginio Koncepcija

Daugiau info

VDU TF dėstytojai dalyvavo Voriko universiteto didaktikos eksperčių mokymuose

Rugsėjo 6-7 dienomis VDU Teisės fakulteto dėstytojai dalyvavo mokymuose, skirtuose VDU dėstytojų didaktiniams gebėjimams plėtoti. Tai buvo antroji dalis iš trijų seminarų ciklo „Mokymas ir mokymasis studentų įtraukimui“ (angl. „Teaching and Learning for Student Engagement“), kurią vedė Voriko universiteto (Jungtinė Karalystė) didaktikos ekspertės prof. Cathia Jenainati ir dr. Jo Angouri.

Voriko universitetas (angl. University of Warwick) – vienas prestižiškiausių Jungtinės Karalystės universitetų. Universitetas įkurtas 1965 m. ir nuo pat savo gyvavimo pradžios nė karto nebuvo pasitraukęs iš Jungtinės Karalystės geriausių universitetų dešimtuko (kiti du nuolatiniai dešimtuko universitetai yra tik Oksfordas ir Kembridžas).

VDU Verslo praktikų centras kviečia registruotis į „Verslumo akademiją“!

Įvairios veiklos suteikia galimybę bet kurios studijų programos studentams išmokti dirbti komandoje, užmegzti pažintis, įgyti kompetencijų, itin reikalingų bet kurioje darbinėje veikloje!

Studijuodamas „Verslumo akademijoje“ Tu:

  • Vyksi į stovyklas. Jų metu tu tapsi Verslo praktikų centro dalimi, subursi savo ateinančio pusmečio komandą ir laužysi galvą spręsdamas įmonės jums mestą iššūkį.
  • Įgysi patirties – praktikos verslo sektoriuje. Užmegsi naudingus ryšius bendradarbiaudamas su įmonių atstovais. Prisiimsi atsakomybę už įmonės Tau patikėto iššūkio sprendimą.
  • Dalyvausi mentorystės programoje. Turėsi asmeninį mentorių, kurio vedamas dirbsi ties asmeniniu tobulėjimu. Mentorius taip pat suteiks konsultacijas ir sprendžiamo įmonės iššūkio klausimais.
  • Turėsi galimybę dirbti ir iššūkius (o ateityje ir gyvenime kylančias problemas) spręsti pasitelkdamas tokias tarptautines, pripažinimą pelniusias ir inovatyvias metodikas kaip Design Thinking.
  • Kas savaitę paskaitose matysi vis naują lektorių – savo srities profesionalą, todėl vieno kurso metu turėsi galimybę išgirsti gyvenimiškas patirtis iš pirmų lūpų ir papildyti savo žinių bagažą plataus spektro temose.

Jei skaitydamas šį skelbimą Tu jau nenustygsti vietoje ir trokšti patirti kažką naujo, pildyk registracijos anketą ir ruošk kuprinę pirmajai stovyklai!
Metus laiko trunkanti programa ne tik įsirėš į atmintį kaip neįkainojama patirtis; pasirinkus, Tavo baigiamajame diplome ji atsispindės kaip 33 ECTS kreditų apimties gretutinės studijos.

Registruotis kviečiame iki rugsėjo 16 d.: http://bit.ly/2wB89Cj 

Mokslo metų pradžios šventė

RUGSĖJO 1 D., ŠEŠTADIENIS / MOKSLO METŲ PRADŽIOS ŠVENTĖ

11.30 val. BENDRA NUOTRAUKA PRIE ISTORINĖS LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTŪROS KAUNE IR EISENA
(Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune, Vilniaus g. 33)
Rinksimės prie Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune, iškilmingai paminėsime Mokslo metų pradžios šventę ir naują Tavo gyvenimo etapą universitete. Tavęs lauks VDU rektoriaus sveikinimas, tradicinė pirmakursių priesaika ir VDU bendruomenės eisena į Kauno Rotušės aikštę.

12 val. MOKSLO METŲ PRADŽIOS ŠVENTĖ
(Kauno Rotušės aikštė)
Būtinai dalyvauk! Vytauto Didžiojo universitetui ir Tėvynei prisiekusius pirmakursius sveikins universiteto studentų atstovybės Prezidentė, o šventinį koncertą dovanos grupė Baltasis kiras!

Įvadinės savaitės programa

KAS YRA „ĮVADAS Į STUDIJAS VDU“ IR KAM JIS SKIRTAS?

Tradiciškai Vytauto Didžiojo universitetas pirmojo kurso studentus kviečia į įvadinės savaitės renginius, kurie vyks mokslo metų pradžioje rugpjūčio 27 – rugsėjo 1 dienomis.

KUR IEŠKOTI DAUGIAU INFORMACIJOS?

Daugiau informacijos apie universitetą ir „Įvado į studijas VDU 2018“ savaitę ivadas.vdu.lt, taip pat socialiniame tinkle „Facebook“: www.facebook.com/vytauto.didziojo.universitetas.

Programa gali būti tikslinama.

 

Globalizacijos iššūkis: kokybiškas teisingumo vykdymas ir efektyvi teismų veikla

Kokios pasaulinės tendencijos vyrauja teisėjų profesionalumo ir etikos srityse? Kokia yra šiandienos pokyčių įtaką teismų nepriklausomumui? Kokios informacinių technologijų perspektyvos teismų veikloje? Šiais klausimais išsamiai diskutuota 2018 m. gegužės 24 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universitete vykusioje konferencijoje „Teisėjų profesionalumas ir etika technologijų bei globalizacijos amžiuje“. Praktinėmis naujovėmis dalinosi teisėjai, teisės mokslininkai, advokatai ir prokurorai iš JAV, Kroatijos, Vengrijos, Lietuvos, Lenkijos, Bosnijos ir Hercegovinos.

Teisingumo pokyčiai globalizacijos amžiuje

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus sveikindamas į konferenciją susirinkusius svečius ragino atkreipti dėmesį į tai, kad globalizacija nėra pasirinkimo dalykas, tai – pažangos nulemta tikrovė, negrįžtamas permainų ir transformacijų procesas, kuriame svarbu nepamiršti tikrosios teismų funkcijos: „Jeigu vartotojai teisingumą priima kaip techninį dalyką, be jo tikrosios ir fundamentalios funkcijos, teisingumas rizikuoja būti dehumanizuotas. Teisingumas yra ir turėtų likti žmogiškas, nes jis siejasi pirmiausiai su žmonėmis, jų ginčais, konfliktais. Žmogiškasis teisingumo veidas privalo būti išlaikytas ir vertinamas kaip mūsų teisingumo jausmo sudėtinė dalis“, – teigė pirmininkas R. Norkus.

Sveikinimo žodį tarusi Vytauto Didžiojo universiteto mokslo reikalų prorektorė Julija Kiršienė pažymėjo, kad diskusija tarp mokslininkų, teisės ekspertų ir profesionalų teisėjų yra labai savalaikė dėl aktyviai vykstančių reformų teismų ir teisinėje sistemoje. Lietuvai kartu su kitomis Europos valstybėmis švenčiant nepriklausomybės atkūrimo 100-ąsias metines, dėmesys teisminei valdžiai, kuri yra viena iš trijų valstybinių valdžių, yra labai svarbus. Prorektorė pasidžiaugė, kad konferencija vyksta laisvės ir atvirumo principais paremtame Vytauto Didžiojo universitete, kuris orientuotas į globalizacijos procesus ir patenka į 3 proc. geriausiai vertinamų universitetų pasaulyje.

Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Tomas Berkmanas atkreipė dėmesį, kad teisininko profesija iki šiol atrodė kaip technologijoms nepavaldi sritis, tačiau per paskutinius metus matomi pokyčiai, kuriuos svarbu analizuoti. Technologijos keičia teisininko darbą, dabar kaip niekada svarbu atkreipti dėmesį į du dalykus „teisėjo profesionalumą“ ir „technologijų amžių“ bei užduoti klausimą „kas toliau?“, – teigė T. Berkamanas.

CEELI instituto Prahoje direktorius Christopheras Lehmannas konferencijos metu akcentavo diskusijų dėl teismų veiklos tobulinimo ir ateities perspektyvų globalizacijos amžiuje svarbą pasidžiaugdamas sėkmingu Europos teisėjų bendradarbiavimu siekiant puoselėti teisės viršenybės idėją, dalintis gerąja patirtimi. Kaip viena puikių iniciatyvų pavyzdžių pristatyta Lietuvoje suorganizuota visai Rytų ir Centrinei Europai svarbi diskusija, kuri apima teismų veiklos tobulinimo ir ateities perspektyvas globalizacijos amžiuje.

Pagrindinis konferencijos organizatorius, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Mindaugas Šimonis pabrėžė spartų pokyčių procesą Europos teismuose ir jo kuriamus iššūkius: „Sparčiai vyksta teismų sistemų reformos ir teismų internacionalizacija, ieškoma vieningų teisėjų profesinių veiklos standartų, bendros kultūros ir etikos principinių nuostatų ir jų praktinių įgyvendinimų“. Pasak teisėjo, šių pokyčių kontekste kylantys iššūkiai skatina vis didesnį dėmesį skirti teismų ir teisminių sistemų nepriklausomumo ir principingumo užtikrinimui, priemonių, kuriomis galima didinti teismų sistemų veiksmingumą, gerinti teisingumo kokybę ir asmenų aptarnavimą, diegimui. Ypatingas dėmesys skiriamas ir informacinių technologijų diegimui, siekiant modernizuoti teismų bendrąją veiklą ir administravimą.

Dėmesys teisėjų etikos standartui ir teisingumo vykdymo kokybei

Konferencijos metu didelis dėmesys buvo skirtas žmogaus teisės į teisingą teismą vystymosi tendencijoms aptarti. Pranešime apie teisėjo veiklos profesionalumą apsaugant teisę į teisingą teismą M. Šimonis, pažymėjo, kad nors ši teisė turi lemiamos įtakos veiksmingo, efektyvaus ir kokybiško teisingumo vykdymui, atlikta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos analizė atskleidė teisinį paradoksą – šios teisės pažeidimus dažniausiai lemia pačių teismų ir teisėjų nepakankamas dėmesingumas šios teisės praktiniam įgyvendinimui, sudėtingo turinio analizei, jos keliamus reikalavimus pritaikant naujiems teisiniams santykiams: „Teisė į teisingą teismą nuolat vystosi, todėl jos sudėtingumas ir kaita iškelia tiek teisės mokslui, tiek ir praktikai uždavinius užtikrinti jos perspektyvinį įgyvendinimą. Nacionalinės teismų sistemos turi diegti specialius saugiklius, kurie leistų apsaugoti šios teisės realų įgyvendinimą. Ilgametė Strasbūro teismo praktika rodo, kad tai labiausia valstybių pažeidžiama žmogaus teisė, numatyta konvencijoje, o tai turi didelės reikšmės pasitikėjimu teismais ir teisine valstybe“, – konferencijos metu pabrėžė M. Šimonis.

Renginyje JAV Federalinis teisėjas Johnas M. Walkeris, atskleisdamas amerikiečių teisines tradicijas, pažymėjo, kad teisėjų etika yra svarbus faktorius užtikrinant teisės viršenybės principo įgyvendinimą, tai yra vienas iš pagrindinių veiksnių teismų sistemoje, siekiant veiksmingo teisingumo vykdymo: „Tokioje aplinkoje visuomenė neturi pamiršti visuotinių principų, sustiprinančių teisminę nepriklausomybę ir teisinę valstybę, ir turėtų dėti ypatingas pastangas, kad neprarastų nepriklausomo ir nešališko teisėjo vaidmens“.

Teisėjas iš Vengrijos Levente Simonas, aptardamas teisėjų profesinių standartų atnaujinimą ir teisminę etiką globalizacijos amžiuje, pažymėjo, kad šiuolaikinis teisėjas turi teisėjauti lokaliai, tačiau mąstyti globaliai. Šiam tikslui pasiekti labai pasitarnauja tarptautinės teisėjų organizacijos, pavyzdžiui, Europos teisėjų tarybos tinklas (ENCJ), kuris, pasak teisėjo, per paskutinius dešimt metų atliko įvairius tyrimus, susijusius su teismų veikla, ar CEELI institutas Prahoje, kuris subūrė tarptautinę teisėjų grupę, sukūrusią Teismų nepriklausomumo, nešališkumo ir principingumo visame pasaulyje vadovą (aut. past. Vadovą galima rasti čia: http://ceeliinstitute.org/judicial-materials/judicial-manual/ ).

Kroatijos teisėjas Davoras Dubrovicas renginyje pristatė daugelyje Europos valstybių atliktą 4-tąjį vertinimo turą, kurio metu, be kitų valstybės valdymo sąlygų, buvo vertinamas teisminių sistemų išsivystymas, tiriant teisėjų paskyrimo, karjeros ir paslaugų teikimo sąlygas, bylų skirstymo procedūras, etikos ir elgesio taisykles, interesų konfliktus, teisėjų veiklos draudimus, mokymo sistemas ir kitus sudedamuosius teismų sistemos komponentus.

Teisėjas iš Rumunijos Cristis Daniletas, pristatydamas socialinę žiniasklaidą, kaip priemonę skatinti atvirumą ir pasitikėjimą teisingumu, akcentavo komunikacijos svarbą pokyčių laikotarpiu. Pranešime, analizuojant teisėjų etikos dilemas, galinčias kilti naudojantis socialine žiniasklaida, pastebėta, kad jeigu informacija visuomenei pateikiama labai plačiai, dažnai susiduriama su iššūkiais bei rizikomis, tačiau taip pat akcentuota, kad „tik plačiai teikiant informaciją visuomenei, ją aktyviai šviečiant žmogaus teisių ir valstybės valdymo, įstatymų kūrimo, teisingumo institucijų veikimo, demokratijos procesų ir teisės viršenybės klausimais, šis procesas ilgainiui duoda didelę naudą kuriant brandžią pilietinę visuomenę, kuri pasitiki teisingumu bei jo vykdymu“.

Advokatas M. Kukaitis konferencijos metu palietė ir Lietuvos advokatų profesinės etikos klausimą: „Advokato santykis su teismu yra specifinis, lyginant advokato santykį su visuomene, nes teikdamas teisines paslaugas teisme, advokatas turi paklusti ir procesinėms normoms, ir elgesio taisyklėms, kurios taikomos visų proceso dalyvių elgsenai teisme. Advokatas santykyje su teismu turi išlaikyti balansą tarp advokato pareigos elgtis pagarbiai ir kliento interesų apsaugos prioriteto“, – pažymėjo advokatas M. Kukaitis.

Lenkijoje – kova už teismų ir teisėjų nepriklausomumą

Konferencijoje netrūko įžvalgų apie grėsmes teismų nepriklausomumui, plačiai aptartas Lenkijos atvejis, kur nuo 2015 metų vyksta tikra kova už teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Lenkijos, Olawos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Slawomiras Palkas renginyje pažymėjo, kad šiuo metu Lenkijoje yra apie 10 000 teisėjų, 400 teismų ir šiuose teismuose kasmet išnagrinėjama apie 16 milijonų bylų – toks kiekis procesų ir veikiančių asmenų sukuria ir tam tikras problemines situacijas. Nežiūrint to, Lenkijos teismų veiksmingumas ir teisingumo vykdymo kokybė pagal Europos teisingumo rezultatų suvestinę (angl. – European Justice Scoreboard) nesiskiria nuo Europos vidurkio, ir visi tyrimai rodo, kad Lenkijos teismų sistema yra nepriklausoma nuo korupcijos, kaip sisteminės problemos.

Teisėjas apgailestavo, kad Lenkijos įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžios dalį visuomenės sugebėjo nepagrįstai įtikinti, kad Lenkijos teismai dirba netinkamai, yra neveiksmingi, korumpuoti, o jų nepriklausomumas yra tik teisėjų privilegija, skirta ne tarnauti visuomenei. Teisėjas teikė, pavyzdžius, kaip Lenkijos valdžia darė įtaką teisėjų nepriklausomumui: per du metus politinė valdžia darė įtaką teismų veiklai skirtingose srityse, sukūrė Konstitucinio Tribunolo politinę kontrolę, pakeitė Teisėjų tarybos formavimo tvarka, ją renkant žemuosiuose Parlamento rūmuose. Taip pat buvo atlikti veiksmai, kurių pagalba dabar politiškai kontroliuojami teisėjų skyrimo ir jų karjeros procesai, tiesiogiai patys teismai, įskaitant ir Lenkijos Aukščiausiąjį Teismą, ir net tokios sritys, kaip teisėjų mokymai. Visiems šiems procesams yra sustiprinta Teisingumo ministerijos įtaka, per paskutinius 6 mėnesius pakeisti 149 teismų vadovai. Teisėjas S. Palkas pažymėjo, kad „Visi šie veiksmai akivaizdžiai susilpnino Lenkijos teismų nepriklausomumą, ženkliai padidino politinės įtakos teismams lygį, tuo tarpu reikalingos spręsti problemos liko nepaliestos“.

Technologijų įtraukimas į teisinį pasaulį

Didelis dėmesys konferencijoje buvo skiriamas technologijų taikymui ir diegimui teismų veikloje.

Apie tai daug kalbėjo teisės praktikai – Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo grupės vyriausiasis prokuroras Marijus Šalčius, advokatas Justinas Usonis. Teisėja iš Bosnijos ir Hercegovinos Katica Artukovic atkreipė dėmesį į savo šalies pažangą technologijų taikymo srityje. Dauguma teismo paslaugų perkeliamos į elektroninę erdvę: automatizuotai paskirstamos bylos teisėjams, informacija pateikiama interneto puslapyje, pasitelkiama videokonferencijų sistema ir kt. Visų pranešėjų teigimu, teismai sparčiai diegia šiuolaikines technologijas siekdami optimizuoti ir efektyvinti teisės profesiją.

Kalbant apie ateities poreikius bei perspektyvas Lietuvos teismuose, prof. Julija Kiršienė ir prof. Edita Gruodytė pristatė 2018 metais teismuose atliktą tyrimą, kurio metu apie technologijų poveikį darbe buvo apklausti Lietuvos teisėjai, teisėjų padėjėjai ir teismo sekretorės. Duomenys parodė, kad informacinių technologijų plėtra ir galimybės teisėjų ir kito personalo darbe iš esmės vertinamos pozityviai. Kita vertus, buvo įvardytos ir probleminės sritys: nepakankamas technologinis aprūpinimas ir išorės subjektų nepakankamas technologinis pasirengimas. Kaip svarbiausi trūkumai buvo įvardinti įdiegtų technologijų tinkamo funkcionavimo stoka (92 % respondentų) bei mokymų poreikis (91 % respondentų).

Daug dėmesio susilaukė VDU Teisės fakulteto dėstytojų advokato Pauliaus Astromskio ir teisininko Vyganto Malinausko pozicijų susikirtimas dėl technologinės ateities perspektyvų. P. Astromskis akcentavo visapusišką technologijų diegimą teisininko profesijoje. Anot jo, „dirbtinio intelekto sistemų panaudojimo teisėje idėja nėra nei nauja, nei labai unikali. Šios idėjos svarstomos jau nuo 1958 metų, o dar 1970 metais pasirodė pirmieji dirbtinio intelekto pagrindu veikiantys prototipai. Tuo tarpu dabar dirbtinio intelekto sistemos atlieka reikiamų teisės aktų paieškos, įrodymų rinkimo ir apdorojimo darbus, pateikia patarimus bylinėjimo strategijai ar sutarčių vykdymui, prognozuoja jų baigtį, generuoja ir derina dokumentus ar net konsultuoja klientus. Laboratorijose vystomi algoritmai, kurie, kaip ir teisėjai, sugeba atsirinkti reikšmingus faktus, pritaikyti teisės normą ir motyvuoti savo sprendimus.“

Tuo tarpu Vygantas Malinauskas konferenciją užbaigė išreikšdamas abejonę, ar įmanoma sprendimų priėmimo galias technologijoms perduoti visa apimtimi: „Diskusija apie sprendimų patikėjimą dirbtiniam intelektui negali ignoruoti etikos problemos. Protingumas, kaip gebėjimas rinktis tarp skirtingos vertės alternatyvų, yra esminė etikos sąlyga. Tačiau tuomet kyla pagrįstas klausimas – ar dirbtinis intelektas, pats neturėdamas žmogiškos prigimties, iš principo gali būti protingas žmogiškąja prasme?”, – klausė teisininkas.

Konferencijoje akcentuota, kad dabartis neleidžia abejoti milžinišku technologijų poveikio teisės pasauliui ir teisininko profesijai potencialu – technologijos ir dirbtinis intelektas į teisės pasaulį jau atvyko ir tik laiko klausimas, kaip jis bus panaudotas. Tačiau labai svarbu kaip tai bus kontroliuojama.

Konferencijos organizatoriai Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetas ir Kauno apygardos teismas, kartu su CEELI institutu Prahoje bei Nacionaline teismų administracija.

VDU teisininkai nemokamai konsultuos Kauno rajono gyventojus

Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, prof. Juozas Augutis ir Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią universiteto Teisės klinika įsipareigojo teikti nemokamas pirmines teisines konsultacijas visuomenei, smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams ir pelno nesiekiančioms organizacijoms.

„Žinių ir sveikatos niekada nebūna per daug“, – šypsojosi sutartį pasirašęs J. Augutis.

Meras V. Makūnas pastebėjo, kad teisinių paslaugų ypač reikia startuoliams, smulkiesiems verslininkams, ūkininkams.

Teisės klinikos vadovas doc. dr. Albertas Milinis sakė, kad konsultavimo paslaugas Teisės fakulteto studentai ir juos lydintys dėstytojai pagal suderintą tvarką teiks nuo šių metų rugsėjo. „Esame pasiryžę vykti į seniūnijas, įstaigas. Tikimės padėti žmonėms. Kartu tai bus gera praktika mūsų studentams“, – kalbėjo A. Milinis.

Studentai ne tik konsultuos, bet ir padės parengti kai kuriuos dokumentus, išskyrus teisminius. „Tai jau advokatų darbas“, – pabrėžė A. Milinis.

Kauno r. savivaldybės Teisės skyriaus vedėja Rūta Snarskienė taip pat džiaugėsi pasirašyta sutartimi. „Savivaldybė turi teisę teikti nemokamas konsultacijas gyventojams, bet ne verslo subjektams. Tikiuosi, kad universitetas mums padės užpildyti šią spragą“, – kalbėjo vedėja.

Informacija apie Kauno rajono gyventojams teikiamas nemokamas konsultacijas bus skelbiama interneto svetainėse krs.lt ir teisesklinika.vdu.lt

Kviečiame į Teisės fakulteto baigiamųjų darbų gynimą

TEISĖS FAKULTETO BAKALAURO BAIGIAMŲJŲ DARBŲ GYNIMAS

2018 birželio 6 d.

Studentų, besiginančių baigiamuosius darbus, sąrašas

 

2018 birželio 7 d.

Studentų, besiginančių baigiamuosius darbus, sąrašas

 

TEISĖS FAKULTETO MAGISTRO BAIGIAMŲJŲ DARBŲ GYNIMAS

2018 birželio 6 d.

Studentų, besiginančių baigiamuosius darbus, sąrašas

 

2018 birželio 7 d.

Studentų, besiginančių baigiamuosius darbus, sąrašas

Registruokis į Teisės kliniką!

Teisės vientisųjų studijų programos 4 kurso studentai kviečiami dalyvauti VDU Teisės klinikos atrankoje birželio 11 d. 12:00val., Teisės fakultete, Jonavos g. 66 – 112.

Teisės klinikoje studentai konsultuoja interesantus teisiniais klausimais su kuruojančiais dėstytojais. Studentams dalyvavusiems teisės klinikoje yra užskaitoma privaloma teisinė praktika.

Norintys dalyvauti atrankoje turi atsiųsti savo CV ir motyvacinį laišką iki birželio 7 d. el. paštu: irma.servaite@vdu.lt.